Krikščionių sąjunga „Lietuva visų“

Krikščioniškos vertybės. Lietuva visų.

Grąžinsime valdžią ir sprendimus žmonėms. 2027 m. kovo 7 d. savivaldos rinkimuose siūlome, kad sprendimai ir pokyčiai būtų priimami arčiau žmogaus: šeimoje, bendruomenėje, seniūnijoje ir savivaldybėje.

Bendroji programa · Projektas suvažiavimui, 2026 m. lapkričio 7 d.

Lietuva visų: vertybės ir kryptys

Krikščionių sąjunga „Lietuva visų“ gimė iš dviejų partijų: Krikščionių sąjungos ir partijos „Lietuva – visų“. Pirmoji atnešė krikščioniškąjį pamatą. Antroji atnešė įsitikinimą, kad Lietuva yra visų jos žmonių namai. Sujungę jėgas, kuriame vieną partiją, kuri žino, ką gina ir ką stato.

Atsisiųsti programą (PDF) Projektas suvažiavimui, 2026 m. lapkričio 7 d.

Esame centro dešinės krikščioniškosios demokratijos bendruomeninė partija. Ekonomikoje remiamės socialinio rinkos ūkio modeliu, o Europoje giname tautų sąjungą be federacijos. Tikime, kad valstybę kuria šeimos ir bendruomenės. Valdžios darbas yra joms padėti.

Mūsų politinė siekiamybė yra vieninga ir laiminga Lietuva. Ją kuria žmonės, turintys jautrią širdį, darbščias rankas ir kūrybinę drąsą, mylintys savo kraštą. Tokių žmonių nesukurs joks įstatymas. Bet valstybė jiems gali ir turi padėti augti.

Darnios bendruomenės pagrindas yra pasitikėjimas ir sąžiningumas. Ten, kur jų trūksta, materialūs ištekliai bejėgiai. Vieninga bendruomenė moka gyventi pagal savo galimybes ir bendromis pastangomis jas plėsti. Tokią bendruomenę vadiname „Lietuva visų“.

Mūsų pamatas: septyni principai

  1. 1

    Žmogaus orumas

    Tikime, kad kiekvienas žmogus yra Dievo sukurtas asmuo, protingas ir laisvas, nedaloma kūno ir sielos vienovė. Jo orumas yra prigimtinis. Jis galioja nuo pradėjimo iki natūralios mirties ir nepriklauso nuo pajamų, pareigų ar sveikatos. Todėl žmogus niekada negali būti priemonė: nei ekonomikai, nei ideologijai, nei valdžios patogumui.

  2. 2

    Laisvė ir atsakomybė

    Laisvė ir atsakomybė eina kartu. Laisvė be atsakomybės virsta savivale. Atsakomybė be laisvės virsta prievarta. Gerbiame sąžinės, žodžio ir tikėjimo laisvę: tiek tikinčiojo, tiek netikinčiojo. Demokratijoje kiekvienas gali laisvai išsakyti savo nuomonę.

  3. 3

    Šeima

    Konstitucija sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Mes šiuos žodžius laikome valstybės darbo planu. Šeima yra savarankiška bendruomenė, turinti teisių, kurių valstybė negali nei atimti, nei pakeisti. Santuoka yra vyro ir moters sąjunga, grindžiama meile ir sutvirtinta priesaika. Priesaika sujungia du žmones visam gyvenimui.

  4. 4

    Bendrasis gėris

    Valstybė skirta tam, kas mus jungia: saugumui, teisingumui, kalbai, kultūrai, galimybei užauginti vaikus ir oriai pasenti. Nė viena grupė negali tenkinti savo interesų kitų sąskaita. Vienodai gerbiame tuos, kurie dirba ir kuria gerovę, ir tuos, kurie šiuo metu kurti jos negali.

  5. 5

    Subsidiarumas

    Sprendimą priima tas, kas yra arčiausiai žmogaus ir gali jį priimti atsakingai. Pirmiausia šeima, tada bendruomenė, tada savivaldybė, tada valstybė, tada Europos Sąjunga. Aukštesnis lygmuo padeda žemesniam, bet neatima iš jo darbo. Šį principą Europa perėmė iš krikščioniškojo socialinio mokymo. Jis yra ir mūsų ženklo, ir šios programos sandara.

  6. 6

    Solidarumas

    Stipresnis padeda silpnesniam taip, kad šis sustiprėtų. Tikras solidarumas padeda žmogui grįžti į darbą, bendruomenę ir šeimą ir vėl stovėti ant savo kojų. Žmogus su negalia turi tą patį orumą ir tas pačias teises kaip visi kiti. Bendruomenė turi būti jam atvira.

  7. 7

    Dorovė politikoje

    Politika gali ir privalo būti morali. Valstybė turi tarnauti visiems piliečiams, todėl jos negali užvaldyti jokia interesų grupė ar partija. Sąžininga yra ta valdžia, kurios darbą žmogus gali patikrinti: kaip panaudoti jo pinigai, kas pažadėta ir kas padaryta.

  8. Tradicija, kuria remiamės

    Tęsiame Lietuvos krikščioniškosios demokratijos tradiciją. Tarpukario Lietuvoje šios tradicijos žmonės parengė ir vykdė žemės reformą, prisidėjo kuriant kooperatyvus ir kredito draugijas, užaugino ateitininkų kartą. Europos bendrijų pamatus padėjo krikščionys demokratai Robertas Schumanas, Konradas Adenaueris ir Alcide De Gasperi. Iš šios tradicijos imame metodą: laisvi žmonės, dirbdami kartu, kuria gerovę iš apačios.

    Krikščionybė mums yra dvasinė bendrystė ir kultūros pamatas, atviras kiekvienam. Ji kviečia, o ne verčia. Lietuvoje visada gyveno daug tautų. Mus jungia valstybinė kalba ir bendra istorija, o ateitį kuriame kartu.

    Minime liepos 6-ąją kaip Mindaugo karūnavimo dieną, vasario 16-ąją kaip modernios Lietuvos valstybės atkūrimą ir kovo 11-ąją kaip nepriklausomybės atkūrimą.

Lietuva šiandien

Pamatas, kurį privalome stiprinti

Per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius sukūrėme laisvą Lietuvą. Ji yra NATO ir Europos Sąjungos narė, jos ekonomika priartėjo prie Vakarų Europos. Užaugo laisvesnė ir iniciatyvesnė karta. Mūsų mokslininkus, menininkus, verslininkus ir sportininkus žino pasaulis. Tuo pagrįstai didžiuojamės.

  • 1,04vaiko moteriai 2025 m. Kartų kaitai reikia 2,1
  • 18,7 / 37,4tūkst. gimė ir mirė 2024 m.
  • 2,68 mln.gyventojų 2050 m., VDA vidutinis scenarijus
  • 19 310piliečių grįžo 2025 m., išvyko 9 940
  • 24 %pasitiki Seimu, partijomis 19,6 %
  • 42,6 %BVP skola 2025 m., 2028 m. prognozė 53,8 %

Demografija tapo saugumo klausimu.

Valstybę gina, kuria ir išlaiko žmonės. Kai vaikų gimsta perpus mažiau nei miršta žmonių, kiekviena kita sritis netenka ateities.

Žmonės nusivylė ne demokratija, o tuo, kaip ji veikia.

Sprendimai dažnai priimami be viešo svarstymo, todėl piliečio balsas atrodo formalumas. Dalis žmonių, ypač regionuose, jaučiasi negirdimi. Todėl sprendimus reikia grąžinti arčiau žmogaus.

Kiekvienam naujam įsipareigojimui reikia finansavimo šaltinio.

Todėl pirmiausia protingai naudosime tai, ką turime.

Turime ir gerų žinių. Šešerius metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau piliečių nei išvyksta. Emigracijos banga atslūgo. Dabar mūsų darbas yra pasirūpinti, kad grįžę žmonės liktų, o jauna šeima čia matytų savo ateitį.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra per LRT: gimstamumas 2025 m., 2026-07-24; gimimai ir mirtys 2024 m., 2025-01-30.; Valstybės duomenų agentūra: gyventojų skaičiaus prognozės, 2025-12-26.; LRT Lituanica: grįžtamoji migracija 2025 m., 2026-06-03.; Demokratijos barometras per LRT: pasitikėjimas institucijomis, 2026-03-07.; Valstybės kontrolė per LRT: valdžios skolos prognozė, 2025-11-06..

Penki lygiai

Nuo žmogaus iki valstybės

Mūsų ženklas, šiaudinis sodas, sudarytas iš daugybės viena kitą laikančių dalių. Tuo pačiu principu kuriama ir mūsų programa: ji prasideda nuo žmogaus, eina prie šeimos, bendruomenės, savivaldos ir tik tada prie valstybės bei jos vietos Europoje.

  1. 1Žmogus
  2. 2Šeima
  3. 3Bendruomenė
  4. 4Savivalda
  5. 5Valstybė

Pirmosiose dviejose dalyse kalbame apie tai, ko reikia žmogui ir šeimai. Kitose trijose apibrėžiame, kas už tai atsakingas: bendruomenė, savivaldybė ar valstybė. Vadovaujamės subsidiarumo principu: aukštesnis valdžios lygmuo imasi tik tų užduočių, kurių žemesnis negali veiksmingai atlikti pats, ir užtikrina joms reikalingus išteklius.

Šioje programoje nustatome politines kryptis. Rengiant 2027 metų savivaldos rinkimų programas, kiekviena kryptis taps konkrečiu įsipareigojimu su aiškia kaina, finansavimo šaltiniu, įgyvendinimo terminu, pamatuojamu rezultatu ir atsakomybės lygmeniu. Kryptis tampa pažadu tik tada, kai aišku, kiek kainuos jos įgyvendinimas, iš kur bus gauti pinigai ir kas atsakys už rezultatą.

Kaip dirbsime

Kiekvienas įsipareigojimas bus patikrinamas

Žmonės pavargo nuo pažadų, kurių niekas nepatikrina. Todėl kiekvienas mūsų įsipareigojimas rinkimų programose atitiks penkias sąlygas:

  1. 1Konkretus veiksmas
  2. 2Kaina ir finansavimo šaltinis
  3. 3Terminas
  4. 4Rodiklispagal kurį rinkėjas patikrins rezultatą.
  5. 5Galios žymėkuri sako tiesą apie tai, ką galime padaryti
O

Pradedame jau dabar: būdami opozicijoje ir savivaldybėse, kuriose dalyvaujame valdžioje

K

Įgyvendinsime būdami valdančiojoje koalicijoje

KD

Reikia Konstitucijos pataisos (2/3 Seimo balsų) arba tautos sprendimo referendumu

Visi įsipareigojimai bus surašyti viename viešame pažadų registre. Kiekvienas jų turės kodą ir būseną. Per 2027 m. savivaldos rinkimus pristatysime, ką padarysime savivaldybėse, o kas ketvirtį viešai parodysime, ką jau padarėme.

Ką sau pasižadame

Šeši pažadai, kuriuos sau duodame

  1. Žadėsime tik tai, ką galime finansuoti.
  2. Gerbiame kiekvieną žmogų ir kiekvieną visuomenės grupę. Kalbame apie tai, ką kuriame, o ne prieš ką kovojame. Gerbiame kitokią nuomonę ir pripažįstame kiekvieno teisę mąstyti kitaip.
  3. Konstituciją keisime tik kartu su tauta ir gerbsime teismų savarankiškumą.
  4. Stiprinsime Lietuvos narystę NATO ir ES.
  5. Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovus bei valdybų narius skirsime tik viešų ir skaidrių konkursų būdu, vadovaudamiesi aiškiais kompetencijos, profesinės patirties ir nepriekaištingos reputacijos kriterijais.
  6. Vykdysime politiką, kuri gerbia žmogaus orumą ir remiasi dorovės principais.

Lietuvai reikia keisti sistemą, kuri prastai tarnauja žmogui. Bet keisti reikia taip, kad išsaugotume tai, kas veikia gerai. Tam reikia žmonių, kurie turi aiškias vertybes ir laikosi žodžio.

Tikime, kad galima sukurti teisingą, laisvą, sutariančią Lietuvą, kurią laiko šeima ir bendruomenė: šalį, kurioje jauna šeima turi namus, bendruomenė pati tvarko savo reikalus, o valdžia atsiskaito kiekvieną ketvirtį.

Ar jūsų vaikai norės gyventi Lietuvoje po dešimties metų? Dirbame, kad atsakymas būtų „taip“.

Atsisiųsti programą (PDF)

Nuo žmogaus iki valstybės

Visuma laikosi ant kiekvieno iš mūsų

Išimk vieną trikampį ir sodas taps nepilnas. Sprendimą priima tas, kas arčiausiai žmogaus: pirma šeima, tada bendruomenė, savivaldybė ir tik tada valstybė.

Slinkite žemyn arba spauskite pakopą.

Tapatybė

Kryžius simbolizuoja mūsų kultūros ištakas. „Visų“ atsako, kam dirbame.

Žmogaus orumas, šeima, atsakomybė už silpnesnį ir sąžiningumas viešajame gyvenime yra mūsų sprendimų atskaitos taškas. Politika, kylanti iš šių vertybių, skirta visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ar kitų įsitikinimų.

Paveldas · UNESCO 2023

Šiaudinis sodas yra pasaulio pripažintas paveldas

Šiaudinių sodų rišimas Lietuvoje įrašytas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ženkle jis susitinka su kryždirbyste, kuri į šį sąrašą įrašyta 2008 m.

Šeima

Sodas kabinamas ten, kur prasideda šeima

Virš kūdikio lopšio, vestuvių ir šeimos stalo. Didelius sodus riša būreliai: vienas žmogus vieną trikampį, visi kartu visą sodą.

Aleksandras Nemunaitis, partijos pirmininkas

Partijos pirmininkas

Aleksandras Nemunaitis

  • Partijai vadovauja nuo 2024 m.
  • Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys
  • Kandidatuoja į Vilniaus merus 2027 m. savivaldos rinkimuose

Politikoje vertina aiškius sprendimus, atsakomybę už juos ir atvirą atsiskaitymą rinkėjams. Laidas ir pasisakymus skelbia savo YouTube kanale.

Šioje svetainėje pateikta bendroji partijos programa. Savivaldos programa 2027 m. rinkimams ir Vilniaus miesto programa rengiamos atskirai ir apims tik savivaldybės sprendžiamus klausimus.

Žiūrėti YouTube

Laidos

Populiariausios Aleksandro Nemunaičio laidos

Žiūrėkite tiesiai čia. Peržiūrų skaičiai pagal YouTube, 2026 m. spalio 8 d.

Visos laidos YouTube kanale

Naujienos

Ką darome dabar

Švietimas · nacionalinė politika

Valstybė iš mokytojo atėmė teisę būti mokytoju

Vilnius

Kas vyksta su Vilniaus švietimo valdymu?

Vilnius

Rugsėjo spūstys. Kokius prioritetus renkasi Vilniaus valdžia?

Naujienos Facebook

Prisidėkite

Vienas žmogus trapus kaip šiaudas, drauge mes klestintis sodas.

Ginkime kalbą, žemę, jos būdą!
Stokim į darbą kaip milžinai!
Laimina Dievas sėjamą grūdą,
Laimina vaisių: gema šimtai.

Maironis

Pavienis šiaudas trapus: jį perlauži dviem pirštais. Sujungti į trikampius ir piramides šiaudai virsta sodu, viena tvirčiausių konstrukcijų. Taip ir mes: kol esame po vieną, mus lengva pažeisti, o susijungę į šeimą, bendruomenę ir sodą tampame nenugalimi.

  1. Vienas šiaudastrapus
  2. Trikampisišlaiko formą
  3. Sodasnenugalimas kartu

Tapkite nariu

Norėdami tapti nariu, parašykite arba paskambinkite. Atsiųsime stojimo prašymo formą ir paaiškinsime tolesnius žingsnius. Asmens duomenų internetu nerenkame.

El. paštas

info@lietuva-visu.com

Telefonas

+370 600 23050

Skambinti

Laiške nurodykite vardą, pavardę ir savivaldybę, kurioje gyvenate. Atsakome per kelias darbo dienas.

Kontaktai

Parašykite arba paskambinkite

El. paštas

info@lietuva-visu.com

Telefonas

+370 600 23050

Skambinti

Buveinė

A. Goštauto g. 9, Vilnius