Viešosios politikos procesai Lietuvoje dažnai kelia emocijų, ypač kai po rinkimų formuojasi naujos politinės daugumos. Tačiau tikroji demokratijos stiprybė slypi ne ideologiniuose skirtumuose, o gebėjime civilizuotai perduoti valdžią.
Naujoji koalicija – žmonių valios išraiška
Neseniai susiformavusi valdančioji koalicija ne visiems yra artima ideologiškai. Dešiniųjų pažiūrų rinkėjams bei politikams dalis priimamų sprendimų atrodo netinkami ar net žalingi. Tačiau būtent taip veikia demokratija – žmonės pasirenka, kam patikėti politinę atsakomybę.
Praėjusi kadencija, pažymėta ne vienu skandalu ir klaidų virtine, nulėmė rinkėjų pasirinkimą – visuomenė masiškai suteikė mandatą kairiosioms jėgoms, net jei bendrosios Europos tendencijos rodė kitokią kryptį.
Nestabilumo pasekmės
Užuot prisiėmus atsakomybę ir pasiruošus kitam rinkimų ciklui, dalis politinių jėgų pasirinko kitą kelią – kelti chaosą, destabilizuoti Seimo ir Vyriausybės darbą. Ši situacija tęsiasi jau beveik metus. Tuo tarpu visuomenei reikia ne politinių dramų, o konkrečių sprendimų. Užsitęsęs turbulencijos laikotarpis tampa pavojingas, ypač turint omenyje neramią tarptautinę aplinką.
Protestų klausimas
Artėjant protestams kyla klausimų dėl jų tikslo ir realių galimybių pasiekti užsibrėžtus rezultatus. Kalbos apie išankstinius rinkimus, nors teoriškai galimos, atrodo menkai tikėtinos. Kai kurioms partijoms tai galėtų būti naudinga, nes suteiktų šansą greičiau siekti atstovavimo parlamente, tačiau valstybės stabilumo kaina būtų pernelyg aukšta.
Atsakomybės svarba
Valstybės interesas – užtikrinti stabilumą ir veikiančią valdžią, nepaisant to, kokia politinė jėga yra daugumoje. Demokratija reikalauja kantrybės, gebėjimo pralaimėti ir pasiruošimo kitam politiniam etapui. Nestabilumo palaikymas ar sąmoningas jo kurstymas ilgainiui gali turėti skaudžių pasekmių tiek vidaus, tiek išorės politikai.
Parašykite komentarą