2020-08-30

SUOMIŠKA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA LIETUVAI: NUO ELITISTINIO Į VISIEMS LYGŲ/EGALITARINĮ ŠVIETIMO MODELĮ

Svarbiausios priežastys, kodėl Suomijos švietimo modelis yra geriausias pavyzdys:
1. Nėra standartizuotų testų. Vienintelė išimtis yra tai, kas vadinama nacionaliniu brandos egzaminu, kuris yra savanoriškas testas studentams baigus vidurinę mokyklą.
2. Mokytojų atskaitomybė (neprivaloma). Visi mokytojai turi turėti magistro laipsnį. Jų mokymo programos yra pačios griežčiausios, o  jas  vyksta į didžiausia atranka visoje šalyje. Jei mokytojui sekasi ne visai gerai, tai yra paties direktoriaus pareiga tai spręsti, bet mokytojai nėra vertinami pagal biurokratines taisykles.
3. Bendradarbiavimas, o ne konkurencija. Suomijos švietimo sistemoje nėra dirbtinės ar arbitražiškais nuopelnais pagrįstos sistemos. Nėra geriausių mokyklų ar mokytojų sąrašų. Tai nėra konkurencijos aplinka. Priešingai – bendradarbiavimas yra norma.
4. Pagrindai yra prioritetas. Mokyklos aplinka yra draugiška vieta. 9-jame dešimtmetyje priimti penki esminiai sprendimai. Švietimas yra priemonė mažinti socialinę nelygybę. Visi mokiniai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Užtikrinama lengva prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų. Psichologinės konsultacijos. Individualus orientavimas. Ašis- asmenybė kolektyvinėje lygybės aplinkoje.
5. Pradedama eiti į mokyklą vyresniame amžiuje (nuo 7 metų). Yra tik devyneri privalomos mokyklos metai. Visiems, kas baigė devintą klasę ar sulaukė 16 metų, tolesnis mokymasis yra neprivalomas.
6. Tinkamesnis mokymosi laikas. Suomijos moksleiviai paprastai pradeda pamokas nuo 9:00 iki 9:45. Tyrimai parodė, kad ankstyvas pamokų pradžios laikas kenkia moksleivių gerovei, sveikatai ir brendimui. Pamokos paprastai baigiasi 14:00 - 14:45.
7. Nuoseklus tų pačių mokytojų mokymas. Suomijos moksleiviai dažnai turi tą patį mokytoją net šešerius metus. Per tą laiką mokytojas gali imtis mentoriaus vaidmens. Per tuos metus abipusis pasitikėjimas ir ryšiai yra kuriami taip, kad abi šalys pažintų ir gerbtų viena kitą.
8. Mažiau namų ir kitų išorės darbų. EBPO duomenimis, Suomijoje moksleiviai turi mažiausiai namų darbų iš visų kitų moksleivių pasaulyje. Jie praleidžia tik pusvalandį juos darydami po mokyklos. Nesijaudindami dėl pažymių, jie gali susitelkti ties pagrindine užduotimi - mokytis ir augti kaip žmonės.
Suomija pirmauja dėl sveiko proto praktikos ir holistinės mokymo aplinkos, kuria siekiama teisingumo, o ne išmokimo.
Teisingos švietimo sistemos reitinguose Lietuvą lenkia Latvija, Estija, Lenkija: weforum.org.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ