2020-10-09

DĖL LIETUVOS PILIETYBĖS ATKŪRIMO ŽYDRŪNUI ILGAUSKUI

Prieš keletą savaičių LIETUVA - VISŲ kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl galimybių atkurti Lietuvos pilietybę garsiam krepšininkui Žydrūnui Ilgauskui.  Spalio 9 d. gavome LR Prezidento kanceliarijos atsakymą, kuriame dėkojama už buvusį kreipimąsi ir paaiškinamas esamas teisinis pilietybės atkūrimo reguliavimas. Pagal LR Pilietybės įstatymo 21 straipsnį numatoma, kad “asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą”.
Toliau Prezidento kanceliarija paaiškino LR Pilietybės įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje numatytas procedūras, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris po to jos neteko, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo; 3) asmens turimą kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą; 4) Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma asmens veikla, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje, ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tarp pilietybės grąžinimo reikalavimų yra tai, kad asmuo jos negalėtų atgauti, jei iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko. Galiausiai toks asmuo yra įpareigotas pateikti valstybės, kurios pilietybę tas asmuo šiuo metu turi, kompetentingos institucijos išduotą teistumo/neteistumo pažymą. Vien tokios pažymos prašymas, kai ji grąžinama už nuopelnus šaliai yra lengvas asmens įžeidimas.
Kad pilietybės grąžinimas yra teisinė pelkė, tai yra akivaizdu. Pirmiausia Saulius Skvernelis ir Dalia Grybauskaitė  atimti Lietuvos pilietybę iš Ž. Ilgausko galėjo be jo prašymo, t.y. jam įgijus JAV pilietybę. Kitaip tariant iš esmės automatiškai ir nieko neatsiklausiant. Ją sugrąžinti jau reikia pereiti visus biurokratinius akligatvius net, jei pilietybė būtų grąžinama dėl asmens nuopelnų Lietuvai.
Bet tuo LR Pilietybės įstatymo akibrokštai nesibaigia. Jame yra įteisintas gyvulių ūkis ir pretendentų į pilietybę padalijimas į lygius ir lygesnius. Pagal 9 šio įstatymo straipsnį: asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. O pagal jo 7 straipsnį numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti a) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., b) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. c) arba yra a ir b punktuose nurodytų asmenų palikuonis.
Visiems  esamiems ir buvusiems Lietuvos politikams klausimas: o kaip su tuo beveik milijonu, kuris išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d.? Kaip su jų vaikais ir būsimais anūkais? Čia LR įstatymais yra įteisintas ir daugelį metų toleruojamas gyvulių ūkis pilietybės srityje.
Esame dėkingi LR Prezidento kanceliarijai, kad jos atsakymas dėl pilietybės grąžinimo Ž. Ilgauskui akivaizdžiai atskleidė dvigubus ar trigubus teisinius pilietybės įgijimo ir susigrąžinimo standartus. 
Tačiau tam gyvulių ūkiui sunaikinti nereikia keisti šalies Konstitucijos, bet pirmiausia reikia naujame LR Seime svarstyti pilietybės įstatymo pataisas. Tai bus vienas pirmųjų mūsų darbų naujame Seime.
Ateik į rinkimus spalio 11-ą balsuok už LIETUVA-VISŲ sąrašas Nr.11 ir už teisės į pilietybės sugrąžinimą visiems Lietuvos žmonėms, kurie yra čia – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir kitur, taip pat tiems, kas yra svečiose šalyse ar už jūrų marių. Lietuva yra visų, o mes visi esame Lietuvos vaikai.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

2020-10-06

DĖL JAUNIMO POLITIKOS

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2020 m. liepos mėn. parengė dokumentą “SIŪLYMAI BŪSIMOSIOS XVIII-OSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMAI“.
Jame yra suformuluoti konkretūs jaunimo lūkesčių naujai valdžiai. LIETUVA – VISŲ kaip svarbiausius mato: 
• Didinti jaunimo darbuotojų atlyginimą bei skaičių regionuose. Taip pat skatinti, jog kiekviename atvirame jaunimo centre dirbtų mišrios jaunimo darbuotojų komandos, kurios turėtų galimybę kelti savo kompetencijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;
• Vystyti jau esamus projektus, susijusius su subsidijų dėl jaunų šeimų būsto skyrimu. LiJOT pažymi, kad ši priemonė neužtikrina lygių galimybių visiems jauniems žmonėms, todėl siūlo lengvatines sąlygas taikyti ne tik regionuose, bet visoje Lietuvos teritorijoje, pirmenybę teikiant regionams;
• Plėsti atvirų jaunimo centrų tinklą (bent vienas atviras jaunimo centras kiekvienoje savivaldybėje);
• Užtikrinti studentams, turintiems mažas pajamas, lengvatines sąlygas nuomojantis būstą. Suteikti studentams galimybes savarankiškai gyventi ir kokybiškai studijuoti skiriant atitinkamo dydžio stipendijas;
• Užtikrinti nuoseklų viešųjų paslaugų perdavimą NVO ir verslo sektoriui, numatant didėjančią perdavimo procentinę dalį;
• Užtikrinti vienodą prieigą prie finansavimo šaltinių NVO, turinčioms skirtingas juridines formas, ir socialiniam verslui;
• Suteikti kokybiškas, modernias, jaunimo poreikiams pritaikytas ir prieinamas lytinės reprodukcinės sveikatos paslaugas. Siekiant pasiekti moterų bei mergaičių įgalėjimą, didinti kontracepcijos prieinamumą, t. y., didinti jos kompensavimą bei įrodymais pagrįstos informacijos pasiekiamumą;
• Skatinti bendrą jaunų žmonių (14–29 m.) fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, higieną, kokybišką miegą ir poilsį, nuo ankstyvo laikotarpio ugdyti įpročius reguliariai tikrintis sveikatą;
• Didinti jaunimo psichologinės paramos ir pagalbos prieinamumą, sudaryti galimybes per kuo trumpesnį laiką gauti psichologų ar kitų specialistų konsultacijas;
• Užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis nepriklausomai nuo turimų specialiųjų poreikių turėtų lygias galimybes mokytis pasirinktoje švietimo įstaigoje, būtų užtikrintos visos reikalingos sąlygos, švietimo pagalba, asistentai, o švietimo įstaigos būtų universalaus dizaino;
• Įtvirtinti mokinių savivaldą ir užtikrinti reikiamas sąlygas mokinių savivaldos veiklai;
• Stiprinti profesines mokyklas taip siekiant gerinti profesinių mokyklų įvaizdį ir kokybę, skatinant jaunus žmones rinktis profesines mokyklas;
• Užtikrinti aukštojo mokslo studentų skatinamųjų stipendijų nuoseklų didėjimą;
• Užtikrinti mokymosi visą gyvenimą strategijos vykdymo efektyvumą;
• Jaunimas pasisako už kandidatavimo nuo 21 m. į LR Seimą įteisinimą, siekiant kuo daugiau jaunimo įtraukti į visuomeninius procesus ir garsiau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria jaunas žmogus.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

2020-10-02

SVEIKINAME POLICIJOS PAREIGŪNUS!

Gerbiami policijos pareigūnai,
su tikėjimu, kad Jūs visada būsite tiesos, įstatymo ir žmogaus pusėje, sveikiname Jus Angelų sargų arba Policijos dienos proga!
Dėkojame Jums už tarnavimą žmonėms ir šaliai bei linkime, kad “Ginti. Saugoti. Padėti.” - būtų ne vien tik žodžiai!
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

2020-09-30

GERAS VALDYMAS IR MINISTERIJŲ SKAIČIUS

Atliksime ministerijų įvertinimą pagal gero valdymo principus: teisės viršenybė, skaidrumas, atliepiamumas, orientacija į susitarimą, teisingumas ir įtraukimas, veiksmingumas ir efektyvumas, atskaitomybė, dalyvavimas. Siekiant mažinti biurokratiją, svarstysime esamų ministerijų sujungimo galimybes, ir pirmiausia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sujungimą su Energetikos ministerija.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-24

ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS LIETUVOJE

Lietuvai laikas gyventi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatus. Būtent – VISUS ir VISA APIMTIMI. O ne pasirinktinai, pagal vienus mažiau, o kitus daugiau. Lietuvoje reikia atgaivinti kažkada Jungtinių Tautų Vystymosi Programos žmogaus teisių veiksmų planą (ŽTVP). Jis buvo labai geras žmogaus teisių būklės stebėsenos instrumentas. Paskutinėje ŽTVP apklausoje 2010 m. net 78 proc. apklaustųjų sakė, kad jų teisės buvo pažeistos. Bet vos 5 proc. jas bandė apginti įvairiose institucijose. Maždaug pusė apklaustųjų sakė, kad labiausiai yra pažeidžiama jų teisė į teisingą teismą. Šių dienų apklausos rodo, kad teismais pasitiki tik vos daugiau nei penktadalis respondentų. Gana drąsiai galima sakyti, kad su teise į teisingą teismą nesame pasistūmėję į priekį. Gal net atvirkščiai….
Šiais laikais žmogaus teisės yra lygybės principo įgyvendinimo viešajame gyvenime rodiklis. Lietuvos kontekste itin aktualios teisės: teisė į teisingą darbo užmokestį (pajamų nelygybė yra pernelyg didelė), teisė į sveikatą (privalo būti išspręsti ir sureguliuoti sveikatos netolygumai Lietuvoje susiję su socialiniu ir ekonominiu skurdu bei sveikatos paslaugų neprieinamumu), teisė į teisingą teismą (nekaltumo prezumpcija, teisė gauti teisinę pagalbą ir kita), smurto draudimas  (šeimoje, prieš vaikus, prieš moteris, mobingas darbe), diskriminacijos draudimas (dėl lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, rasės, religijos, negalios), susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė (piliečių dalyvavimas ir pilnavertė įtrauktis į valstybės sprendimų priėmimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu politiniais, socialiniais ir ekonominiais klausiamais, dalyvaujant NVO, pilietinių organizacijų, interesų organizacijų, asociacijų ir bendruomenių ir pan. veikloje).
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-23

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO VALSTYBĖS GYVENIME

Nevyriausybinės organizacijos yra pilietinės visuomenės stuburas. Trečiasis sektorius gali turėti ženkliai platesnį socialinį, ekonominį, galiausiai politinį vaidmenį. Deja, pirma kregždė dar ne pavasaris. Nors pilietinės visuomenės stiprėja, bet asocijuotumo laipsnis Lietuvoje yra per mažas. Pirmiausia visos NVO turi turėti lygias galimybes augti ir plėstis. Tiesiog yra būtina sistemiška ir nuosekli valstybės ir savivaldos politika NVO atžvilgiu. Dabar to gerokai pasigendama. NVO žmogiškieji, ekonominiai ir finansiniai ištekliai turi būti platesni ir geriau prieinami.
Didžiausius karus ir socialinius neramumus sukelia turtinė nelygybė. Jei ekonominė raida Lietuvoje ir toliau nevyks kartu su socialine mes patirsime vis didesnius didelius praradimus: trūks gyventojų, nebus pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje. Pagrindinis valstybės politikos tikslas – patenkinti piliečių poreikius, nes asmens santykis su valstybe formuojasi pirmiausia per jo poreikių patenkinimą. Jei piliečiai nejaus pasitenkinimo valstybėje kils vis didesnė socialinė įtampa, o socialinė įtampa susijusi su valstybės saugumu, nes jei valstybės viduje nėra stabilumo, tai iš išorės priešams tokia valstybė bus „lengvas kąsnelis“.
Nevyriausybinės organizacijos yra tas įrankis, kurios geba reguliuoti socialinę įtampą ir teikdamos gyventojams paslaugas kelia gyventojų pasitenkinimo lygį. NVO dalyvavimas yra reikšmingas socialinės gerovės užtikrinimo srityje, be kurios visuomenė lieka neįtrauki, padrika, kupina nerealizuotų lūkesčių ir uždarumo. Tokios valstybės negalima vadinti gerovės valstybe, garantuojančia savo piliečiams saugumą, individo laisvę.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-21

POŽIŪRIS Į STIPRĖJANTĮ RADIKALŲJĮ NACIONALIZMĄ

Alternatyvos Vokietijai ar panašių organizacijų nuostatos nėra mums sektinas pavyzdys. Istoriškai Europoje radikalus nacionalizmas buvo labai svarbi karų ir konfliktų tarp tautų priežastis. Tad istorinių klaidų negalima kartoti.
LIETUVA – VISŲ priima skirtybes ir įvairovę savoje visuomenėje ir aplink ją. Tačiau į pakraščius negalima pastumti tautiškumo. Jis yra svarbus dėmuo šių laikų visuomenių ir valstybių gyvenime. Galiausiai negalime pamiršti savo šaknų. Tautiškumas yra svarbi jų dalis. Kitaip visuomenėje augs ir gyvens mankurtai. Tie, kur be šaknų ir be atminties.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

DĖL NEAPYKANTOS NUSIKALTIMŲ

Neapykantos nusikaltimai yra nauja problema Lietuvoje. Tad pirmiausia reikia adekvataus teisyno jiems įvertinti. Čia svarbus žodis tenka ekspertams, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms. Išankstinių receptų čia nesiūlome, bet skatinti toleranciją įvairioms kultūroms būtų visiems svarbu. Labai svarbu suprasti, kokios yra neapykantos nusikaltimų priežastys, kodėl jų skaičius auga, nors aiškaus jų paplitimo vaizdo trūksta.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-20

BEBROMETRAS

ŽIŪRĖTI
Kiek bebrų partijose?
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA-VISŲ PK sąskaitos.

2020-09-19

DVIGUBOS (DAUGYBINĖS) PILIETYBĖS KLAUSIMAS

Kiekvienais metais Lietuvos pilietybės pirmiausia dėl emigracijos netenka maždaug vienas tūkstantis Lietuvos piliečių. Tai yra absurdiška situacija. Tarp tų, kurie neteko Lietuvos pilietybės yra ir žmonės, kurie garsino Lietuvą kaip šalį visame pasaulyje. Pavyzdys čia gali būti Žydrūnas Ilgauskas. Beje, jo atveju dekretą dėl jo pilietybės panaikinimo pasirašė dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Dėl Ilgausko pilietybės atkūrimo LIETUVA – VISŲ jau kreipėsi į Respublikos Prezidentą G. Nausėdą. Laikas ištaisyti bent vieną klaidą. Ir laikas tą daryti dabar.
Tačiau reikia čia platesnio ir visaapimančio sprendimo dėl dvigubos pilietybės, kad nebūtų diskriminuojama nei viena Lietuvos piliečių grupė. Dvigubos pilietybės referendumas nepavyko pirmiausia dėl vadinamų „didžiųjų“ partijų dviveidiškumo, kai sakoma viena, o po to nedaroma visai ar daroma kita.
LIETUVA – VISŲ pirmiausia siūlys suteikti teisę Konstituciniam teismui peržiūrėti savo sprendimus. Šio teismo sąvokos „atskiras“ atvejis išaiškinimas kaip „išskirtinis“ atvejis, neleidžia taisyti pilietybės įstatymo ir jį paversti atviresniu ir lankstesniu. Tad pilietybės išlaikymo interpretaciją galėtų pakeisti pats Konstitucinis teismas. Jei taip neatsitiktų, tuomet reikia grįžti prie antro referendumo klausimo.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-18

DVIGUBOS (DAUGYBINĖS) PILIETYBĖS KLAUSIMAS

Kiekvienais metais Lietuvos pilietybės pirmiausia dėl emigracijos netenka maždaug vienas tūkstantis Lietuvos piliečių. Tai yra absurdiška situacija. Tarp tų, kurie neteko Lietuvos pilietybės yra ir žmonės, kurie garsino Lietuvą kaip šalį visame pasaulyje. Pavyzdys čia gali būti Žydrūnas Ilgauskas. Beje, jo atveju dekretą dėl jo pilietybės panaikinimo pasirašė dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Dėl Ilgausko pilietybės atkūrimo LIETUVA – VISŲ jau kreipėsi į Respublikos Prezidentą G. Nausėdą. Laikas ištaisyti bent vieną klaidą. Ir laikas tą daryti dabar.
Tačiau reikia čia platesnio ir visaapimančio sprendimo dėl dvigubos pilietybės, kad nebūtų diskriminuojama nei viena Lietuvos piliečių grupė. Dvigubos pilietybės referendumas nepavyko pirmiausia dėl vadinamų „didžiųjų“ partijų dviveidiškumo, kai sakoma viena, o po to nedaroma visai ar daroma kita.
LIETUVA – VISŲ pirmiausia siūlys suteikti teisę Konstituciniam teismui peržiūrėti savo sprendimus. Šio teismo sąvokos „atskiras“ atvejis išaiškinimas kaip „išskirtinis“ atvejis, neleidžia taisyti pilietybės įstatymo ir jį paversti atviresniu ir lankstesniu. Tad pilietybės išlaikymo interpretaciją galėtų pakeisti pats Konstitucinis teismas. Jei taip neatsitiktų, tuomet reikia grįžti prie antro referendumo klausimo.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-14

BŪTI AR NEBŪTI JUNGTINĖMS KLASĖMS MOKYKLOSE

Švietimo politikos lauke viena iš temų apie kurią nemažai kalbama pastaruoju metu yra jungtinės klasės. Šis reiškinys tikrai yra paplitęs. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis 2019 metais jungtinės klasės veikė 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų arba – 35 proc. Maždaug pusė mokinių arba 48,5 proc. besimokančių jungtinėse klasėse, buvo pradinukai.
Nesiveliant į dviprasmiškas diskusijas, mūsų pozicija yra tokia, kad jungtinės klasės turi likti. Pradinės jungtinės klasės galėtų gyvuoti pirmiausia kaimo vietovėse, kad padėtų išlikti mokykloms kaimiškose bendruomenėse. 5–8 jungtinių klasių ateitis turėtų būti argumentuotai svarstoma tarp ekspertų ir bendruomenėse, o ne sprendžiama pagal kelių ar keleto politikų pasvarstymus dažnai iš tuščio į kiaurą. Net švietimo ministras Monkevičius jau spėjo agituoti visų jungtinių klasių panaikinimą per artimiausius 3- 5 metus.
Suomijoje, į kurios modelį orientuojamės, jungtinės klasės yra ir jos gerai veikia.  Naujose mokymo sistemose, pavyzdžiui, Montessori jos irgi yra jų esminė dalis. Tad mums reikia skubėti apgalvotai.
Apskritai, visoms švietimo reformoms turi būti taikomi penki esminiai principai: jos turi būti apskaičiuotos, suplanuotos, tinkamai įgyvendinamos, atskaitingos visuomenei ir įtraukiančios reformuojamas bendruomenes.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-13

LAIKAS PAKEISTI POLICINĮ PANDEMIJOS VALDYMĄ

Sunku rasti Europoje tiek į policines pandemijos suvaldymo priemones orientuotą šalį kaip Lietuva. A. Veryga su S. Skvernelio palaiminimu įvedė 14 dienų karantiną atvykstantiems net iš 102 šalių. Tai galioja užsieniečiams ir Lietuvos piliečiams. Nors testai tapo privalomi, bet karantinas nenutraukiamas, kai testas neigiamas. Veido kaukės taip pat yra privalomos.
Laikas pereiti į lankstesnę pandemijos valdymo politiką:
• Lietuvos piliečiams testas turi būti atliktas per 48 val. po atvykimo, jei testas neigiamas, karantinas nėra reikalingas;
• Testas Lietuvos piliečiams nemokamas;
• Atvykstantys iš ES šalių, išskyrus saugias ES šalis (joms nereikia jokio testavimo), testas per 48 val. iki atvykimo arba po atvykimo taip pat per 48 val.;
• Visiems sutrumpinti karantiną iki 10 dienų;
• Trečiosios šalys – čia turi būti aiškus saugių šalių sąrašas. Jo pagrindas yra šalys, kurias Europos Sąjunga įvertina kaip saugias. Tad Verygos saviveikla čia pasibaigtų.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

AR TIKRAI NUO 6 METŲ VAIKAI TURĖTŲ PRIVALOMAI LANKYTI MOKYKLĄ?

Šią rugsėjo 1-ąją Respublikos Prezidentas G. Nausėda paskelbė net keletą pasiūlymų švietimo politikos pertvarkai. Toks Prezidento žingsnis yra suprantamas, nes ankstesnis planas parengti nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės švietimo politikos yra gerokai įstrigęs artėjančių Seimo rinkimų partinių strategijų ir taktikų voratinkliuose. Tad G. Nausėda kaip koks Archimedas nori rasti lazdą su kuria pajudintų suveltus ir įšalusius švietimo reikalus.
Vienas Prezidento siūlymų numatyti, kad 6 metų sulaukę vaikai privalėtų lankyti mokyklą. Ir čia tikimasi nušauti net du zuikius iš karto. Vienas jų, kad galbūt gerėtų mokinių mokymosi rezultatai, o kitas – socialiai pažeidžiamų ar rizikos šeimų vaikai gautų didesnę ir geresnę valstybės paramą.
Čia reikia pastebėti, kad nuo 2018 metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – nuo 6-erių ar 7-erių. Tad laisvė pasirinkti jau yra šioje srityje. O dėl privalomo mokyklos lankymo nuo 6-erių reikia diskusijos ir aiškių argumentų bei įrodymų. Šie yra mažų mažiausiai prieštaringi. Elizabeth U. Cascio (Darbo ekonomikos institutas) savo straipsnyje apie visuotinio ankstyvojo ugdymo pažadus ir spąstus, itin argumentuotai ir kelių šalių pavyzdžiu įrodinėjo, kad ankstyvas ugdymas nėra vien teigiamas. Priešingai yra nemažai jame minusų šalia kai kurių pliusų. Antai, mokymosi pradžioje rezultatai yra tikrai geresni, bet vėliau jie susilygina tarp vaikų, kurie skirtingo amžiaus pradėjo lankyti mokyklą.
Socialinę mokyklos pagalbą socialiai pažeidžiamoms šeimoms taip pat nebūtina spręsti per mokyklinio amžiaus paankstinimą. Tam yra ikimokyklinio ugdymo sistema. Per ją atskiroms šeimoms reikalinga parama gali būti suteikiama neblogiau, nei per mokyklą.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-11

NAUJA GENERALINIO PROKURORO SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA

Lietuva - visų programoje numatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka, kad neliktų “kišeninių” prokurorų. Seimas ir Prezidentas net tik kartu skirs generalinį prokurorą (taip jau yra dabar: Prezidentas teikia kandidatus, o Seimas skiria), bet ir du kartus iš eilės nepatvirtinus generalinio prokuroro metinės ataskaitos Seimas galės inicijuoti jo atleidimo iš pareigų procedūrą.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ