Viešojoje erdvėje pasigirsta siūlymų plėsti atostogų trukmę ar trumpinti darbo savaitę, tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Nors idėja skamba patraukliai, Lietuva kol kas negali sau leisti tokio paties poilsio lygio kaip turtingesnės Europos valstybės.
Pagrindinė priežastis – žemesnis darbo našumas. Vakarų Europoje darbuotojas per valandą sukuria kelis kartus daugiau vertės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei vienas darbuotojas per savaitę pagamina 100 vienetų produkcijos, sumažinus darbo laiką jis sukurtų tik 80, tačiau norėtų išlaikyti tą patį atlyginimą. Tokiu atveju darbdaviai būtų priversti kelti kainas arba mažinti darbo vietų skaičių, o tai paveiktų visus vartotojus.
Papildomas iššūkis kyla viešajame sektoriuje, kuriame dirba apie 23 proc. visų darbuotojų – daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Jei šiam sektoriui būtų prailgintos atostogos ar sutrumpinta darbo savaitė, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą reikėtų steigti naujas darbo vietas. Tokios priemonės reikštų papildomas išlaidas mokesčių mokėtojams ir didesnę biudžeto naštą.
Ekspertai pabrėžia, kad trumpesnio darbo laiko idėjos būtų tvarios tik tuo atveju, jei didėtų darbo našumas. Jis kyla ne dėl intensyvesnio darbo, o dėl investicijų į technologijas, geresnio darbo organizavimo, švietimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Tik pasiekus aukštesnį produktyvumo lygį, Lietuva galėtų svarstyti ilgesnių atostogų ar trumpesnės darbo savaitės įgyvendinimą be rizikos ekonomikos stabilumui.
Parašykite komentarą