Vilniaus miesto savivaldybė aiškina, kad gatvių tvarkymo prioritetai nustatomi pasitelkiant specialią technologiją – automobilį su lazerine įranga, kuris matuoja kelio dangos būklę. Remiantis šiais duomenimis, sprendžiama, kur būtina atlikti remonto ar asfaltavimo darbus.
Vis dėlto kyla klausimų, ar ši sistema veikia skaidriai ir nuosekliai. Kritikai pastebi, kad kai kurios gatvės yra asfaltuojamos pakartotinai, nors darbai jose neseniai buvo atlikti. Tai kelia įtarimų dėl darbų kokybės arba prioritetų nustatymo logikos.
Be to, „lazeriuko“ metodika nepaaiškina, kodėl Vilniuje iki šiol išlieka nemažai visiškai neasfaltuotų gatvių, kai kurios jų – net ir šalia savivaldybės pastato. Tai kelia klausimą, ar tokios gatvės apskritai patenka į vertinimo sistemą.
Viešojoje erdvėje taip pat keliama abejonė, ar kartais asfaltavimo darbų eiliškumui įtakos neturi politiniai veiksniai. Kritikai atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai tvarkomos būtent tos gatvės, kuriose gyvena politikai ar jų artimieji, todėl visuomenėje atsiranda įtarimų dėl galimo sprendimų šališkumo.
Šios diskusijos rodo poreikį didesniam skaidrumui ir aiškesniems kriterijams, pagal kuriuos Vilniuje planuojami gatvių tvarkymo darbai.
Parašykite komentarą