Sulaukęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsakymo į savo kreipimąsi, mūsų partijos pirmininkas sako negalintis nuslėpti kartėlio ir ironijos. Pasak jo, dokumentas primena absurdišką schemą, kurioje antikorupcinė institucija, vietoje aktyvaus tyrimo, apsiriboja formalia užklausa galimai pažeidimus padariusiam subjektui.
„Kreipiesi į STT, nes matai galimus pažeidimus, tačiau pats neturi nei operatyvinės veiklos įgaliojimų, nei galimybės surinkti įrodymų. Tarnyba vietoj savarankiško tyrimo tiesiog paklausia įtariamojo, ar pažeidimų buvo. Šis atrašo, kad viskas gerai – ir tyrimas baigtas“, – apibūdina situaciją autorius.
Jis pateikia supaprastintą „modelį“:
- Pilietis praneša, kad matė kaimyną su kaimyno kirviu.
- STT klausia kaimyno: „Ar pavogei kirvį?“
- Kaimynas atsako: „Ne.“
- Tyrimas baigtas.
Dar daugiau klausimų kelia Nacionalinio stadiono projekto aplinkybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasak autoriaus, STT pateikė argumentus, kad „realių garantijų“ vykdant sutartį net nereikėjo. Net jei privačios bendrovės būtų neįvykdžiusios įsipareigojimų, savivaldybė vis tiek neturėtų galimybių nutraukti sutarties ir dar galėtų likti skolinga už patirtas išlaidas.
Tokia logika, anot kritikos autorių, iš esmės apsuka garantijų esmę – jos nebe gina valstybės ir miestiečių interesą, o atveria kelią neskaidrumui ir viešųjų pinigų švaistymui.
Ši istorija atskleidžia gilesnę problemą: formaliai veikianti, bet realių rezultatų neduodanti antikorupcinė kontrolė kelia klausimą, ar tokios institucijos pakankamai pajėgios užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Parašykite komentarą