Vilniaus miesto savivaldybė atmeta viešai išsakytus kaltinimus dėl galimai neskaidrių sprendimų, renkant prioritetus gatvių asfaltavimo darbams. Pasak administracijos, visi tvarkybos projektai parenkami pagal objektyvius kriterijus ir techninius duomenis, o kalbos apie politinių ar asmeninių ryšių įtaką – nepagrįstos.
Nepaisant šių teiginių, dalis miesto politikų ir bendruomenių atstovų abejoja, ar sprendimai visuomet priimami tik pagal dangos būklę. Kritikai atkreipia dėmesį į atvejus, kai už miesto biudžeto lėšas asfaltuojami nedideli akligatviai, kuriuose naudą gauna tik keliolika namų ūkių, nors mieste vis dar yra šimtai neasfaltuotų, intensyviau naudojamų gatvių.
Vilniuje yra apie 2000 kilometrų gatvių, iš jų asfaltuota maždaug 1200 kilometrų. Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tvarkant mažo eismo akligatvius už dešimtis tūkstančių eurų, kyla klausimų dėl prioritetų ir efektyvaus biudžeto lėšų panaudojimo.
Teisėsaugos institucijos, nagrinėjančios gyventojų skundus, dažniausiai apsiriboja savivaldybės pateiktais atsakymais, kuriuose nurodoma, jog pažeidimų nenustatyta. Vis dėlto visuomenės pasitikėjimas, anot kritiškai nusiteikusių miestiečių, priklauso ne tik nuo formalių išvadų, bet ir nuo realaus sprendimų skaidrumo.
Parašykite komentarą