Apie demokratiją, kuri vis labiau krypsta į klystkelius. Apie partijas, kurios išbarstė viską – principus, ideologijas, vertybes ir paskutines kelnes. Nei patys ką nors sugeba, nei kitiems duoda.
Apie tai, kaip per keturis nepriklausomybės dešimtmečius ministro portfelį pavertėme tokiu niekiniu, kad joks save gerbiantis žmogus jo imti nebenori.
Apie partijos „Lietuva–VISŲ“ pavadinimo prasmę.
Apie vadinamąjį „kultūrininkų maištą“ – ar tai kova už būvį, paskutinis mūšis už kultūringą visuomenę, ar tiesiog be taisyklių vykstančios grumtynės dėl prieigos prie lovio?
Ir, žinoma, apie naująjį kultūros ministrą. Nes kai šviesos nematyti nei vienoje barikadų pusėje, kyla klausimas – kam tai naudinga?
Žiūrėkite pokalbį čia:
https://youtu.be/R5601s0BHG4?si=a3LALfNpPC95r1zl
Parašykite komentarą