Šių metų stojimų statistika atskleidžia liūdną padėtį: į fizikos pedagogikos studijas priimti tik 3 stojantieji, į chemijos – taip pat 3, į informatikos – 2.
Toks pedagogų trūkumas kelia rimtą pavojų. Visų pirma, tai mažina vaikų ir jaunimo galimybes ugdyti kritinį mąstymą, suprasti technologijas, mokslą bei inžinerinius procesus. Be pakankamai specialistų, kyla rizika, kad ateityje trūks inžinierių, kurių šaliai itin reikia. Antra, esant mokytojų deficitui, gali tekti imtis neįprastų sprendimų – pavyzdžiui, organizuoti nuotolines fizikos pamokas visai šaliai tuo pačiu metu. Trečia, nesprendžiant šios problemos kyla grėsmė, kad ilgainiui nebeliks net ir dėstytojų, galinčių parengti naujus fizikos bei chemijos mokytojus.
Ši situacija gali būti vertinama kaip nacionalinio saugumo klausimas. Nors Lietuva save pristato kaip startuolių šalį, realybė kitokia – matematikos brandos egzamino neišlaiko trečdalis abiturientų, o netrukus dalis mokinių gali būti priversti fizikos, chemijos ir informatikos mokytis savarankiškai.
Jaunimas mokytojo profesijos nesirenka jau kurį laiką, nors ši problema ne kartą buvo aptarta viešojoje erdvėje. Politiniai pažadai, kad iki 2025 m. mokytojo darbas taps prestižine profesija, kol kas lieka neįgyvendinti.
Švietimo ministerijos planai problemą spręsti apklausomis kelia abejonių – toks žingsnis gali reikšti, kad trūksta ne tik aiškių sprendimų, bet ir gilesnio situacijos suvokimo.
Parašykite komentarą