Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl Vilniuje pradedamo statyti naujo tilto per Nerį, jungiančio Žvėryną su miesto centru. Projekto vertė siekia apie 12 mln. eurų.
Ekonomistas Raimondas Kuodis, komentuodamas šį sprendimą, priminė, kad svarstant tokius projektus būtina vertinti ne tik jų tiesioginę kainą, bet ir vadinamąją alternatyviąją kainą – kokių kitų naudų miestas neteks, nes finansiniai ir žmogiškieji resursai nukreipiami būtent čia, o ne į kitur.
Šioje vietoje verta prisiminti ir paties Vilniaus mero Valdo Benkunsko neseniai išsakytas įžvalgas apie evakuacinius kelius. Mero teigimu, Vilniuje yra vietų, kuriose ekstremalių situacijų atveju kiltų rimtų problemų. Jis įvardijo ir dviejų svarbių projektų kainą:
- Šiaurinės gatvės projektas – apie 40 mln. eurų
- Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento – apie 38 mln. eurų
Pasak mero, be valstybės paramos tokių strateginių jungčių Vilnius įgyvendinti negali, nes jos yra „sunkiai įkandamos“. Tačiau 12 mln. eurų tilto statybai bei, pavyzdžiui, 15 mln. eurų laivelių projektui per penkerius metus miestas lėšų suranda.
Tai kelia klausimų dėl Vilniaus infrastruktūros planavimo ir prioritetų nustatymo. Ekspertai jau ne kartą yra akcentavę, kad viena didžiausių miesto valdymo problemų – negebėjimas aiškiai identifikuoti strateginių tikslų ir jų nuosekliai finansuoti. Jei prioritetai būtų sudėlioti kryptingai, lėšų svarbiausiems projektams tikrai pakaktų.
Be to, meras yra pasisakęs, kad išvažiavimas ties Gariūnais, kurio problema jau seniai kelia nepatogumų vilniečiams, esą nepatenka į miesto atsakomybės ribas. „Galiausiai A1 išvažiavimas prie Gariūnų jau yra ne miesto teritorija. Tą projektą turėtų įgyvendinti „VIA Lietuva“, – cituojamas V. Benkunskas.
Parašykite komentarą