Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau matome ydinga tampančią praktiką – į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų pareigas siūlomi aktyvūs politikai. Dar neseniai buvo karštai diskutuojama dėl buvusio Seimo nario Juozo Šedbaro skyrimo į KT teisėjus tiesiogiai iš parlamento, o dabar panaši situacija kartojasi – Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo kandidatūrą kolegos, socialdemokrato Juliaus Sabatausko.
Tokie siūlymai kelia rimtų abejonių dėl KT nepriklausomumo ir skaidrumo:
- Nešališkumo rizika. Konstitucinis Teismas turi būti aukščiau politikos ir ginti Konstituciją, o ne partijų interesus. Kai teisėju tampa vakar dar Seime balsavęs politikas, visuomenėje natūraliai kyla klausimas, ar jis gebės atsiriboti nuo buvusių politinių ryšių.
- Galimas interesų konfliktas. Buvęs parlamentaras gali atsidurti situacijoje, kai privalės vertinti įstatymus, kurių priėmime pats dalyvavo. Tai kelia tiesioginę grėsmę objektyvumui.
- Institucijos autoriteto menkinimas. Kai KT pradedamas suvokti kaip politikų karjeros tąsa, nyksta visuomenės pasitikėjimas šia institucija, o kartu ir jos moralinis svoris.
- Precedento įtvirtinimas. Kiekvienas toks paskyrimas tampa pavyzdžiu kitoms partijoms, kurios gali remtis ankstesniais atvejais ir tęsti šią ydą.
Valstybinės institucijos priklauso visiems Lietuvos piliečiams, o ne atskiroms politinėms jėgoms. Konstitucinio Teismo politizavimas silpnina teisinės valstybės pamatus ir kelia grėsmę demokratijai. Siekiant išsaugoti tikrą nepriklausomumą, būtina užtikrinti, kad KT teisėjų skyrimas vyktų atsiribojus nuo politinės įtakos ir karjeros interesų.
Parašykite komentarą