Žinia apie pasienietį, kuriam pateikti kaltinimai dėl nužudymo po tarnybos metu panaudoto ginklo, šokiruoja. Pagal viešai skelbtas aplinkybes, pareigūnas vykdė savo pareigą – stabdė pažeidėją, kuris nepaisė teisėtų reikalavimų sustoti ir važiavo link pareigūnų. Situacija buvo pavojinga, sprendimus teko priimti akimirksniu.
Ir štai – vietoje valstybės apsaugos, vietoje palaikymo už atliktą pareigą – pasienietis atsiduria kaltinamųjų suole. Tai absurdiška ir pavojinga tendencija.
Ar mes vis dar turime sveiko proto valstybėje, kur pareigūnas, rizikuojantis savo gyvybe, turi tris kartus pagalvoti, ar ginti valstybės sieną? Ar tikrai norime sistemos, kur žmogus, tarnaujantis Lietuvai, bijos panaudoti ginklą net tada, kai to reikalauja situacija?
Pareigūnai kasdien dirba ekstremaliomis sąlygomis – pasienyje, gatvėse, kovodami su nusikalstamumu. Jie neturi prabangos ilgai svarstyti – sprendimus priima sekundžių bėgyje. O valstybės pareiga – suteikti jiems teisinę apsaugą, o ne paversti nusikaltėliais už tai, kad vykdė įstatymus.
Jei ši byla rodo, kad įstatymai leidžia tokią absurdišką situaciją, juos būtina keisti. Nes valstybė, kuri savo gynėjus palieka vienus prieš teisinį aparatą, ilgainiui liks be tų, kurie pasiryžę ją ginti.
Šis pasienietis pasielgė taip, kaip pagal situaciją ir turėjo pasielgti. Ir jei už tai baudžiamas žmogus, tai – ne tik jo tragedija, bet ir mūsų visų signalas: Lietuvoje kažkas rimtai negerai su požiūriu į pareigą, atsakomybę ir teisingumą.
Parašykite komentarą