Lietuvos visuomenė šiandien tampa vis labiau poliarizuota. Vis dažniau girdime tik „savo“ pusę, o kitos argumentai lieka neišgirsti. Tokia padėtis kelia grėsmę ne tik dialogui, bet ir pačiai demokratijai.
Viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos dėl valdančiosios koalicijos ir partijų dalyvavimo Vyriausybės formavime tai ypač aiškiai atskleidžia. Pastaruoju metu daug emocijų kelia klausimas – ar naujos politinės jėgos, tokios kaip „Nemuno aušra“, turėtų turėti ministrų postus.
Demokratijos principai čia yra aiškūs: jei politinė jėga dalyvauja valdančiojoje koalicijoje, jos atstovai turi teisę ir pareigą prisiimti atsakomybę už valstybės valdymą – taip veikia parlamentinė demokratija. Mandatas, gautas per rinkimus, suteikia teisę dalyvauti tiek įstatymų leidyboje, tiek vykdomojoje valdžioje.
Tad klausimas nėra ar jie turi teisę turėti ministrus, o ar jie sugeba šią teisę paversti atsakomybe.
Kritika – būtina, bet ji turi būti konstruktyvi
Viešojoje diskusijoje visada turi būti vietos kritikai, ypač kai kalbama apie kompetenciją ar vertybinius klausimus. Tačiau kai kritika peržengia demokratijos ribas – kai pradedama kvestionuoti teisėtai išrinktų politinių jėgų dalyvavimo valdžioje teisė – tai jau nebe politinis, o sisteminis klausimas.
Demokratija grindžiama ne tuo, kad visi sutinka, o tuo, kad net ir nesutardami – priimame teisėtai priimtus sprendimus. Būtent šis principas leidžia valstybei išlikti stabiliai, o piliečiams – pasitikėti institucijomis.
Vertybės – ne šūkiai, o atsakomybė
Politinės partijos dažnai kaltinamos populizmu, kompetencijos stoka ar paviršutinišku požiūriu į viešąją politiką. Tokia kritika turi pagrindą – demokratija nėra pasiteisinimas neatsakingiems sprendimams. Tačiau atsakas į tai neturėtų būti bandymas eliminuoti politinius oponentus iš valdžios, o reikalavimas iš jų veikti atsakingai, laikantis įstatymų ir viešųjų vertybių.
Tik taip galima išsaugoti pasitikėjimą demokratine sistema.
Išvados
Lietuva – visų jos piliečių valstybė. Joje nėra „teisėtų“ ir „neteisėtų“ rinkėjų, nėra „gerų“ ir „blogų“ partijų pagal tai, kas kam patinka. Yra viena sistema – demokratinė – ir ji gali veikti tik tada, kai gerbiame jos taisykles, net ir tada, kai jos nepatogios.
Todėl šiandien svarbiausia – ne įrodinėti, kas teisus, o išmokti girdėti. Tik taip Lietuva gali išlikti visų – ne grupelės politikų ar verslo interesų atstovų – bet visų Lietuvos piliečių valstybe.
Parašykite komentarą