Vilniaus meras pristatė savo viziją dėl Neries upės įveiklinimo – naujus tiltus, šildomus baseinus ir kitus projektus. Džiugu, kad pagaliau kalbama apie ilgalaikę miesto kryptį. Tačiau kyla klausimas – kodėl ši vizija atsiranda tik dabar?
Praėjo daugiau nei dveji metai nuo šios kadencijos pradžios, o prieš tai – net septyneri metai mero pavaduotojo poste, atsakingo už infrastruktūrą. Tokia patirtis turėjo būti puiki proga įgyvendinti miesto strategines kryptis anksčiau, kol biudžetas dar leido daugiau.
Kodėl dabar?
Vilniaus tarybos nariai apie šią viziją nebuvo informuoti. Ji nebuvo svarstyta nei Miesto plėtros, nei kituose komitetuose. Pirmieji apie ją sužinojo ne politikai ar bendruomenės, o nekilnojamojo turto vystytojai – konferencijoje, kurioje meras pristatė savo planus.
Tokie pristatymai labiau primena viešųjų ryšių akciją, nei atsakingai parengtą miesto plėtros dokumentą.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Vilniaus biudžetas jau dabar įtemptas iki ribos. Tarp esminių įsipareigojimų:
- Žaliosios transformacijos projektai – apie 2,6 mlrd. eurų, iš jų 1 mlrd. skiriamas pastatų renovacijai;
- Viešojo transporto plėtra – apie 1 mlrd. eurų;
- Švietimo infrastruktūra (mokyklos, darželiai) – 180 mln. eurų;
- Nacionalinis stadionas – 120 mln. eurų;
- Išvažiavimas ties Gariūnais – 40–50 mln. eurų;
- Kiti planuojami projektai – VRM rūmų pertvarka, lengvosios atletikos maniežas, irklavimo bazė ir kt.
Tuo pat metu žinome, kad nuo 2026 m. mažės ir miesto pajamos – dėl įnašo į gynybos fondą Vilnius kasmet neteks apie 80 mln. eurų.
Tad iš kur bus finansuojamas dar vienas šimtametinis projektas – „Neries įveiklinimas“?
Vizualizacija ar strategija?
Jei ši iniciatyva tėra graži vizualizacija, taip ir turime ją vadinti. Jei tai rimtas projektas – būtina pristatyti finansavimo šaltinius, įgyvendinimo etapus ir aiškius prioritetus.
Kitu atveju tai tėra politinė deklaracija prieš rinkimus, o ne miestiečiams skirta plėtros kryptis.
Vilnius – ne tik centras
Neries krantinės svarbios sostinei, tačiau reikia pripažinti, kad šiandien daug didesnių iššūkių patiria miesto pakraščiai. Pilaitė, Pašilaičiai, Naujoji Vilnia ar Balsiai vis dar susiduria su nepakankama infrastruktūra, prasta viešojo transporto kokybe ir nuolatiniu kamščių kasdieniu režimu.
Tuo metu politinis dėmesys vėl nukreipiamas į miesto centrą ir reprezentacinius objektus – tai sukuria įspūdį, kad Vilnius statomas labiau „Instagramui“ nei gyventojams.
Vilnius visiems
Vizija – būtina. Bet ji turi būti paremta realiomis galimybėmis, finansiniu atsakingumu ir lygiaverčiu požiūriu į visus miesto rajonus.
Vilnius turi būti ne tik gražus centre – jis turi būti patogus gyventi visur.
Būtent tokio miesto šiandien laukia jo gyventojai.
Parašykite komentarą