Diskusijos dėl Svetlanos Cichanouskajos biuro finansavimo iš naujo iškėlė klausimą, kaip buvo naudojamos tarptautinės lėšos, skirtos Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Seimo narys Tomas Tomilinas šią savaitę viešai pareiškė, kad per pastaruosius penkerius metus Baltarusijos opozicijos organizacijos gavo apie 200 milijonų eurų tarptautinės paramos.
Pasak jo, maždaug 50 milijonų eurų iš šios sumos „ėjo per Lietuvoje registruotas organizacijas“ – vadinasi, paramos srautai vienaip ar kitaip prisidėjo prie vietinės ekonomikos: per gyventojų pajamų mokestį (GPM), pridėtinės vertės mokestį (PVM), renginių ir paslaugų organizavimą.
Šis skaičius kelia daugybę klausimų:
- Kas konkrečiai yra tos lietuviškos organizacijos ar įmonės, per kurias vyko finansiniai srautai?
- Kaip buvo prižiūrimas paramos panaudojimas, ar lėšos tikrai pasiekė deklaruotus tikslus – demokratinių procesų rėmimą, pilietinių iniciatyvų stiprinimą ir informacijos laisvės užtikrinimą?
- Kiek šių pinigų buvo panaudota realiai Baltarusijos piliečiams padėti, o kiek – vietinėms veikloms ar paslaugų teikimui?
Pastaruoju metu kilusios emocingos reakcijos į finansavimo sumažinimą kai kurioms opozicijos struktūroms rodo, kad šie klausimai nėra tik formalūs.
Jei dalis paramos išties tekėjo per Lietuvos subjektus, skaidrumas ir atskaitomybė tampa ne tik užsienio politikos, bet ir nacionalinio intereso klausimu.
Viešumas čia būtinas – tiek siekiant išsklaidyti nepagrįstas spekuliacijas, tiek užtikrinti, kad parama demokratinėms iniciatyvoms nebūtų painiojama su ekonominėmis ar asmeninėmis naudomis.
Lietuva ilgus metus buvo viena pagrindinių Baltarusijos pilietinės visuomenės rėmėjų. Todėl natūralu tikėtis, kad kiekvienas paramos euras bus atskaitingas ir skaidrus – ne tik tarptautiniams partneriams, bet ir Lietuvos visuomenei.
Parašykite komentarą