Prieš metus Vilniaus miesto vadovybė pristatė iniciatyvą, pavadintą „dronų treniruočių erdve“. Tuomet buvo kalbama apie inovacijas, technologijų plėtrą ir sostinės indėlį į šalies gynybos stiprinimą. Tačiau realybėje ši „erdvė“ pasirodė esanti tik viešai prieinama aikštelė dronų mėgėjams – be jokios švietimo metodikos, be bendradarbiavimo su valstybės institucijomis ir be ilgalaikės vizijos.
Tuo tarpu nacionalinis projektas „Airtech“, kurį remia Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos šaulių sąjunga bei savivaldybės, jau sėkmingai įgyvendina dronų ugdymo programą visoje Lietuvoje.
Projekto tikslas – ugdyti jaunimą ir suaugusiuosius technologijų, inžinerijos ir gynybos srityse, formuojant naują kompetencijų kartą, gebančią kurti ir valdyti bepiločius įrenginius.
„Airtech“ rezultatai kalba patys už save:
- Šiemet dronų konstravimo ir valdymo mokosi apie 800 vaikų ir jaunuolių;
- Iki 2028 m. planuojama įkurti 9 centrus, įtraukti 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų;
- Projektas jau veikia Kėdainiuose, Tauragėje ir Jonavoje;
- 2025 m. centrai pradės veikti Šiauliuose ir Panevėžyje;
- Iki 2028 m. numatoma plėtra į Marijampolę, Klaipėdą, Uteną, Telšius ir Alytų.
Tačiau Vilnius – šiame sąraše nefigūruoja.
Kaip patvirtino projektą vykdantis konsorciumas, sostinė atsisakė dalyvauti „Airtech“ iniciatyvoje.
Šis projektas paremtas trišaliu finansavimu: dalį išlaidų dengia KAM ir ŠMSM, tačiau savivaldybės prisidėjimas yra būtina sąlyga. Ten, kur savivaldybė nerodo iniciatyvos, centras neatsiranda.
Vilniaus atsisakymas kelia pagrįstų klausimų.
Kodėl didžiausias ir labiausiai technologijų potencialą turintis Lietuvos miestas nesidomi projektu, kuris jungia švietimą, gynybą ir inovacijas? Kodėl vietoj realių investicijų į jaunimo technologinį ugdymą renkamasi pavienės akcijos, kurios labiau primena viešųjų ryšių iniciatyvas nei strateginius sprendimus?
Kol kiti miestai kuria dronų mokymo infrastruktūrą ir stiprina šalies atsparumą, Vilnius rizikuoja likti nuošalyje – be jaunimo įtraukimo, be kompetencijų ugdymo ir be aiškios vizijos, kaip sostinė prisidės prie modernios Lietuvos gynybos ekosistemos kūrimo.
Atsižvelgiant į tai, jog sostinės biudžetas yra vienas didžiausių šalyje, toks sprendimas atrodo dar labiau neadekvatus. Todėl visuomenei turi būti aiškiai paaiškinta – kokios priežastys lėmė atsisakymą ir kokie yra alternatyvūs miesto planai švietimo bei technologijų srityse.
Kol kas panašu, kad Vilnius pasirinko ne investicijas į ateitį, o trumpalaikius įvaizdžio projektus.
Parašykite komentarą