Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) surengto susitikimo su žinomais žurnalistais, analitikais ir nuomonės formuotojais. Kaip skelbia LRT, susitikime dalyvavo keli viešojoje erdvėje aktyvūs ekspertai, tarp jų – Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, Jonas Ohmanas, Margarita Šešelgytė, Arūnas Kumpis ir kiti.
Po šio susitikimo socialiniuose tinkluose pasirodė kelių dalyvių pasisakymai gynybos politikos tema – ypač dėl diskusijų apie galimą 5 proc. BVP skyrimą gynybai. Tai paskatino klausimą: kiek etiška valstybinėms institucijoms organizuoti uždarus susitikimus su viešosios nuomonės formuotojais, kurių turinys vėliau atsiduria viešojoje erdvėje?
Viešoji komunikacija ar politinis lobizmas?
Valstybinės institucijos, ypač susijusios su nacionaliniu saugumu, turi teisę ir pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą, sprendimus bei iššūkius. Tačiau kai tokia komunikacija vyksta per uždarus susitikimus su atrinktais žiniasklaidos ar viešosios erdvės atstovais, kyla klausimas dėl skaidrumo.
Ar tokie susitikimai yra informavimo forma, ar bandymas daryti įtaką viešajai nuomonei? Kur baigiasi viešieji ryšiai ir prasideda politinė įtaka?
Etikos ribos ir visuomenės pasitikėjimas
Svarbiausia – visuomenės pasitikėjimas. Kai komunikacijos procesai atrodo koordinuoti tarp valdžios institucijų ir nepriklausomais laikomų ekspertų, pasitikėjimas jų objektyvumu mažėja. Tai gali sukelti įtarimų dėl viešosios nuomonės manipuliavimo ar net „valstybinės propagandos“.
Tokiose situacijose ypač svarbu aiškiai nurodyti susitikimų pobūdį: ar tai buvo informacinis brifingas, ar strateginės komunikacijos aptarimas? Ar dalyviai buvo informuoti, kad jų vieši pasisakymai po susitikimo gali būti traktuojami kaip koordinuota kampanija?
Reikalingas aiškumas ir standartai
Siekiant išvengti neaiškumų, valstybės institucijoms derėtų nustatyti aiškius standartus, kaip ir kokiu formatu vyksta bendravimas su žiniasklaidos bei viešosios erdvės atstovais. Skaidrumas – geriausias būdas išvengti įtarimų dėl informacinės manipuliacijos ar politinės įtakos.
Viešoji diskusija šiuo klausimu parodo, kad visuomenė tikisi aiškumo, o komunikacija, ypač susijusi su nacionaliniu saugumu, turi būti pagrįsta ne tik profesionalumu, bet ir pasitikėjimu.
Parašykite komentarą