Konferencijoje „Saugumo kodas 2025“ daug dėmesio skirta naujausioms technologijoms ir jų reikšmei šiuolaikinėje gynyboje. Viena pagrindinių temų – bepiločių orlaivių (dronų) vaidmuo moderniame kare ir tai, kaip Lietuva galėtų stiprinti savo gamybinius pajėgumus šioje srityje.
Politikai vis dažniau pabrėžia, kad „verslas turi turėti gamybinius pajėgumus“, tačiau dažnai nesuvokiama, jog verslas nėra karinis rezervas. Tai nėra sandėlis, kuris laukia krizės ar karo dienos. Kad atsirastų realiai veikianti dronų pramonė, reikia nuoseklių investicijų – į infrastruktūrą, kvalifikuotus specialistus, technologijas ir mokslinius tyrimus.
Verslas neinvestuoja „dėl viso pikto“. Jam būtinas aiškus poreikis, rinkos stabilumas ir prognozuojama grąža. Todėl, jei valstybė iš tiesų nori, kad šalyje atsirastų stiprūs gamybiniai pajėgumai, dalis pirkimų turi būti vykdoma jau dabar – tiek testavimo, tiek mokymų, tiek eksporto reikmėms.
Bepiločių technologijos tampa neatsiejama šiuolaikinės gynybos dalimi. Todėl sprendimas, ar Lietuva pasirinks laukti, ar investuoti, nulems, ar galėsime ateityje sąžiningai pasakyti: „Mes pasiruošę.“
Parašykite komentarą