Šiandien Vilniaus miesto taryboje svarstomas itin reikšmingas ir kartu prieštaringai vertinamas klausimas – siūlymas steigti naują juridinį asmenį, Vilniaus pirkimų agentūrą, kuri vykdytų visus viešuosius pirkimus savivaldybės įstaigų vardu.
Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo racionali – centralizuoti kompetencijas, užtikrinti efektyvumą, mažinti biurokratiją. Tačiau įsigilinus – kyla daug rimtų klausimų.
Centralizacija be aiškios atskaitomybės.
Agentūra taptų vienintele centrine pirkimų organizacija visoms savivaldybės įstaigoms – nuo darželių iki „Miesto gijų“. Tai reikštų didžiulę galią vienose rankose, o kontrolės mechanizmai – neaiškūs.
Nauja įstaiga – tie patys žmonės.
Į naują struktūrą pereitų dabartiniai Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai, tik kitomis sąlygomis. Ar tai tikras pokytis, ar tiesiog „perlipdytas“ padalinys – klausimas atviras.
Finansinė našta.
Pirmaisiais metais numatyta daugiau nei 2,3 mln. eurų dotacija. Kas užtikrins, kad šios lėšos bus panaudotos efektyviai, o ne administraciniam aparatui palaikyti?
Valdyba – „nepriklausoma“, bet nuo ko?
Agentūros valdymą perimtų valdyba, kurios daugumą sudarytų „nepriklausomi nariai“. Skamba gerai, bet realiai tai reiškia, kad jie būtų nepriklausomi nuo Tarybos, tačiau priklausomi nuo mero ir administracijos. Demokratinė kontrolė silpnėja.
Uždaro klubo rizika.
Naujos įmonės forma visada kelia didesnę riziką dėl nepotizmo, vidinių susitarimų ir mažesnio viešumo. Kol įstaiga yra savivaldybės struktūrinis padalinys, jos veikla daug lengviau audituojama ir valdoma.
Lėtėjantys pirkimai.
Aiškinamajame rašte pripažįstama, kad pereinamuoju laikotarpiu pirkimai tik ilges. Tad ar tikrai centralizacija užtikrins efektyvumą, ar tik dar daugiau biurokratijos?
Skubėjimas be diskusijos.
Projektas komitetams pristatytas vos diena prieš Tarybos posėdį. Jokio laiko įsigilinti, siūlyti pakeitimus ar įvertinti rizikas. Tokia skuba kelia abejonių dėl tikrųjų motyvų.
Apibendrinant: pirkimų centralizavimo idėja – prasminga, tačiau dabartinis įgyvendinimo būdas kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo, efektyvumo ir demokratinės kontrolės.
Reforma neturėtų tapti pretekstu kurti naują brangiai kainuojantį ir menkai atskaitingą biurokratinį darinį.
Parašykite komentarą