Pastaraisiais metais Lietuva suteikė prieglobstį dešimtims tūkstančių žmonių iš Baltarusijos. Dalis jų rado čia naujus namus, darbą ir galimybes prisidėti prie mūsų šalies gyvenimo. Tačiau vis dažniau matome situacijų, kurios kelia klausimų – ar visi, kurie čia atvyko, iš tiesų gerbia šalį, kurioje gyvena?
Viešojoje erdvėje nuskambėjo atvejis, kai penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusių aktyvistas, troleibusų vairuotojas Andrejus Paukas, nesuprato darbo dispečerės, kalbėjusios su juo lietuviškai. Jo paaiškinimas, kad „reikėjo iš anksto perspėti, jog nuo rytojaus kalbės lietuviškai“, skamba mažų mažiausiai keistai.
Lietuvoje kalbame lietuviškai. Tai – savaime suprantama taisyklė, ne reikalavimas ar staigmena. Kiekvienas, pasirinkęs čia gyventi, turi tai priimti kaip pagarbos ženklą šaliai, kuri jį priėmė.
Tai nėra apie vieną žmogų – tai apie požiūrį. Apie tai, kad atvykimas į Lietuvą turi reikšti ne tik galimybę gauti darbą ar apsaugą, bet ir pareigą gerbti mūsų kalbą, įstatymus, kultūrą. Jei kas nors to nesupranta – galbūt metas pasvarstyti, ar ši šalis jiems tikrai tinka.
Parašykite komentarą