Vakar DELFI laidoje Arvydas Avulis pasakė tai, ką daugelis jau seniai nujautė: Vilniaus stadiono šeimininkas – ne miestas, o jis pats.
Jo žodžiai buvo aiškūs: jei stadionas bus pastatytas, „Nemunačio ten nebus“. Kitaip tariant – ne tik politikai, bet ir vilniečiai bus įleidžiami ar neleidžiami pagal privataus verslininko nuožiūrą.
Primenuame – stadionas statomas už mūsų, vilniečių pinigus. Projektas finansuojamas iš viešųjų lėšų, o su Avulio įmone bus atsiskaityta praktiškai iškart po statybų. Toliau kažkoks privatus operatorius valdys savivaldybei priklausantį turtą. Tačiau jau šiandien matome, kaip privačiam asmeniui leidžiama elgtis lyg jis būtų miesto šeimininkas.
Tai nebe partnerystė. Tai – oligarchinis modelis, kai viešoji valdžia tampa priklausoma nuo verslo interesų, o demokratija – tik dekoracija.
Įsivaizduokite paprastai: jūs samdote statybininką pastatyti jums namą, sumokate iš savo kišenės, o jis po to nusprendžia, kas iš jūsų draugų galės įeiti į svetainę. Ir dar prieš kameras pareiškia, kad su „nepatogiais“ svečiais „susitvarkys“.
Visa tai vyksta atvirai, su Vilniaus mero tyliu pritarimu. Nes kai kalba „šeimininkas“, politinė valdžia tik linkčioja.
Bet bent jau viena gera žinia: daugiau niekas nebegali apsimesti. Dabar jau žinome, kas iš tikrųjų valdo Vilnių – ir kieno interesams šiandien tarnauja sprendimai dėl vadinamo „Nacionalinio“ stadiono.
Parašykite komentarą