Aleksandras Nemunaitis kelia klausimų dėl naujai paskelbtos LRT viešųjų pirkimų ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie už atlygį įsigytą nuomonės ir komentarų turinį.
Ataskaitoje nurodoma, kad už rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstą „Apie protestą protesto dieną“ buvo sumokėta 450 eurų.
Pasak A. Nemunaičio, problema nėra autorės teisė reikšti savo nuomonę. Demokratinėje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasisakyti, tačiau visuomeniniam transliuotojui taikomi aukštesni skaidrumo, atsakomybės ir nešališkumo standartai.
„Klausimas nėra skirtas autorei. Jis skirtas LRT – kodėl už mokesčių mokėtojų lėšas buvo įsigytas būtent toks politinio pobūdžio komentaras ir kokiais kriterijais vadovaujantis priimami tokie sprendimai?“ – teigia A. Nemunaitis.
Jo vertinimu, minėtame tekste buvo ne tik analizuojamas protestas ar politiniai įvykiai, bet ir vartojami politikus menkinantys apibūdinimai, kritikuojama jų išvaizda bei asmeninės savybės. Todėl, pasak A. Nemunaičio, kyla pagrįstas klausimas, ar tokio pobūdžio turinys turėtų būti finansuojamas visuomeninio transliuotojo lėšomis.
LRT viešųjų pirkimų ataskaitoje taip pat nurodomos sutartys su kitais nuomonės turinio autoriais. Pauliui Gritėnui numatyta 10 400 eurų, Vytautui Bruveriui – 11 970 eurų, Sauliui Spurgai – 9 000 eurų, o Gintautui Mažeikiui – 4 800 eurų. Ataskaitoje pateikiama informacija ir apie sutartis su radijo komentarų autoriais, tarp jų – Rimvydu Valatka ir kitais.
A. Nemunaitis pabrėžia, kad klausimų kelia ne pačių autorių pavardės, o jų atrankos principai ir politinių pažiūrų pusiausvyros užtikrinimas.
„LRT turi teisę bendradarbiauti su komentatoriais, publicistais ir įvairių sričių ekspertais. Tačiau visuomenė taip pat turi teisę žinoti, kaip jie atrenkami, kokiais principais vadovaujamasi ir kaip užtikrinama skirtingų politinių pažiūrų įvairovė“, – sako jis.
Pasak A. Nemunaičio, didžiausią susirūpinimą kelia galimas sisteminis požiūris į apmokamo nuomonės turinio formavimą. Jeigu visuomenės lėšomis finansuojami komentarai nuosekliai atspindėtų tik vieną politinę ar ideologinę kryptį, tai keltų klausimų dėl visuomeninio transliuotojo nešališkumo.
Papildomų klausimų, jo teigimu, kelia ir tai, kad dalis informacijos apie autorius iš pradžių nebuvo viešinama, o patikslinta viešųjų pirkimų ataskaita paskelbta tik vėliau.
A. Nemunaitis pabrėžia, kad LRT nepriklausomybė yra svarbi demokratinės valstybės vertybė, tačiau ji turi būti neatsiejama nuo skaidrumo ir viešosios atsakomybės.
„Visuomeninis transliuotojas privalo būti atviras visai visuomenei, o ne tapti uždara nuomonių erdve, kurioje už viešuosius pinigus finansuojama tik viena politinė kryptis. Aiškūs atrankos kriterijai, skaidrumas ir skirtingų nuomonių balansas yra būtinos sąlygos visuomenės pasitikėjimui išlaikyti“, – teigia Aleksandaras Nemunaitis.
Pirminė informacija apie paskelbtą LRT viešųjų pirkimų ataskaitą viešojoje erdvėje buvo pastebėta po Audronės Jankuvienės publikacijos.
Parašykite komentarą