Aleksandras Nemunaitis teigia, kad viešojoje erdvėje formuojamas Vilniaus atliekų krizės naratyvas neatsako į esminius klausimus dėl savivaldybės atsakomybės. Jo vertinimu, po LRT radijo laidos, kurioje situaciją komentavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas, susidaro įspūdis, jog visa atsakomybė perkeliama vien privačiam operatoriui, o viešojo sektoriaus vaidmuo lieka nuošalyje.
„Atliekų tvarkymo sistema yra savivaldybės atsakomybės sritis. Todėl natūralu vertinti ne tik privataus operatoriaus veiksmus, bet ir tai, kaip pati sistema buvo valdoma. Jeigu visa atsakomybė tenka vienai įmonei, kyla klausimas – kokį vaidmenį atliko Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras? Gyventojai turi teisę žinoti, kaip buvo valdoma krizė ir kokių veiksmų imtasi jai užkirsti kelią“, – sako A. Nemunaitis.
Jo teigimu, viešuose pasisakymuose taip pat atsirado netikslumų dėl sutarties su UAB „Energesman“. Pasak A. Nemunaičio, buvo sudarytas įspūdis, kad sutartis jau nutraukta, nors tuo metu buvo pradėta tik jos nutraukimo procedūra.
„Kai kalbama apie dešimčių milijonų eurų vertės teisinius procesus, faktai turi būti įvardijami itin tiksliai. Sprendimas pradėti sutarties nutraukimo procedūrą nėra tas pats, kas nutraukta sutartis“, – pažymi jis.
A. Nemunaitis taip pat atkreipia dėmesį į viešai išsakytus teiginius, esą privati įmonė sąmoningai siekė, kad regione nebūtų surenkamos atliekos. Jo nuomone, tokie kaltinimai yra labai rimti ir turi būti grindžiami aiškiais įrodymais.
„Jeigu teigiama, kad įmonė sąmoningai sukėlė krizę, visuomenė turi teisę matyti dokumentus, faktus ar kitus įrodymus, kuriais remiantis daromos tokios išvados. Vien politinių pareiškimų tam nepakanka“, – teigia A. Nemunaitis.
Jo vertinimu, pati krizė atskleidė ir platesnes atliekų tvarkymo sistemos problemas. Viešai pripažinta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra viena svarbiausių visos sistemos grandžių, todėl krizę lėmė ne vien vienos įmonės finansiniai sunkumai.
„Viešai žinoma, kad atliekų priėmimą ribojo technologiniai pajėgumai, kilo ginčai dėl atliekų kokybės, kainų ir sutartinių sąlygų. Taip pat paaiškėjo, kad regionas neturėjo pakankamų rezervinių pajėgumų tuo atvejui, jei viena sistemos dalis sustotų. Tai rodo sistemines problemas, kurias būtina spręsti“, – sako A. Nemunaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į mero viešai išsakytą mintį, kad galimos rizikos buvo matomos dar pavasarį.
„Jeigu rizika buvo žinoma iš anksto, kyla natūralūs klausimai – kodėl nebuvo parengti alternatyvūs atliekų tvarkymo sprendimai, sudarytos atsarginės sutartys, informuota miesto taryba ir imtasi prevencinių veiksmų dar iki krizės?“ – klausia A. Nemunaitis.
Skeptiškai jis vertina ir viešai išsakytą pažadą, kad atliekų tvarkymo kainos gyventojams dėl šios krizės nekils.
„Kol nėra apskaičiuoti visi krizės nuostoliai, neaišku, kaip bus finansuojamos papildomos investicijos ir kokią įtaką turės būsimi teisminiai procesai, kategoriškai teigti, kad gyventojams tai nieko nekainuos, yra per anksti. Net jei išlaidos neatsispindės tiesiogiai atliekų tarife, jos vis tiek bus dengiamos iš viešųjų lėšų – tai yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – pažymi jis.
A. Nemunaičio teigimu, vilniečiai vis dar laukia atsakymų į svarbiausius klausimus: kada savivaldybė suprato, kad sistema gali sutrikti, kokių veiksmų buvo imtasi krizei užkirsti kelią, kiek ji jau kainavo ir dar kainuos, kaip bus finansuojamas gamyklos perėmimas bei kas prisiims politinę atsakomybę, jei viešai duoti pažadai nepasitvirtins.
Jis primena, kad iniciatyvai sušaukti neeilinį Vilniaus miesto tarybos posėdį jau surinktas reikalingas tarybos narių parašų skaičius, tačiau posėdis iki šiol nėra sušauktas.
„Vilniaus gyventojai turi teisę išgirsti ne tik politinius pareiškimus, bet ir konkrečius atsakymus apie vieną didžiausių pastarojo meto miesto krizių. Skaidrumas ir politinė atsakomybė šioje situacijoje yra būtini“, – teigia Aleksandras Nemunaitis.
Pokalbį galite peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=ZyeUDZ2HD2E&list=PLsNtjGy5YSLDLXXCxxCYrTzzJu3yAHYVt&index=3
Parašykite komentarą