Vilniaus meras Valdas Benkunskas ne kartą teigė, kad dėl atliekų tvarkymo krizės gyventojų sąskaitos nedidės. Tačiau partijos „Lietuva – visų“ pirmininko Aleksandro Nemunaičio gautos ir išanalizuotos VAATC sutartys rodo kitokią finansinę situaciją.
Nors vilniečių sąskaitos kol kas gali nesikeisti, pati atliekų tvarkymo paslauga miestui jau kainuoja beveik dvigubai daugiau. Todėl kyla esminis klausimas – iš kokių lėšų bus dengiamas susidaręs kainų skirtumas?
Sutartyse – beveik dvigubai didesnė kaina
Pagal pasirašytas sutartis, „Ecoservice“ už vienos tonos mišrių atliekų rūšiavimą VAATC mokės 62,80 Eur be PVM. Po rūšiavimo deginti lieka apie 55 proc. atliekų, o jų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje kainuoja dar 73 Eur už toną.
Taigi vienos pradinės tonos rūšiavimas ir jos degiosios dalies sudeginimas kainuoja:
62,80 + 55 proc. × 73 = 102,95 Eur be PVM.
„Ekonovus“ už vienos tonos atliekų rūšiavimą mokama 77 Eur. Po rūšiavimo deginti lieka apie 60 proc. atliekų, o jų deginimo kaina pagal kitą sutartį siekia 42,86 Eur už toną.
Skaičiuojame:
77 + 60 proc. × 42,86 = 102,72 Eur be PVM.
Abiem atvejais rezultatas praktiškai vienodas – mišrių atliekų rūšiavimas ir degiosios dalies sudeginimas kainuoja apie 103 Eur už toną be PVM.
Iki šiol „Energesman“ atliekų sutvarkymas kartu su deginimu kainavo 53,81 Eur už toną. Vadinasi, tiesioginė kaina jau išaugo maždaug 49 Eur už toną, arba apie 91 proc.
Galutinė kaina gali būti dar didesnė
Į minėtus 103 Eur dar nėra įskaičiuotas likusios 40–45 proc. biologiškai skaidžios frakcijos sutvarkymas MBA įrenginiuose. VAATC taip pat papildomai nuomojasi įrangą, perka apsaugos, valymo ir kitas paslaugas.
Su jau pasirašytomis sutartimis galima susipažinti čia:
https://viespirkiai.org/?search=VAATC
Tai reiškia, kad galutinė naujo atliekų tvarkymo modelio kaina gali būti dar didesnė.
Jeigu toks modelis būtų taikomas 220 tūkst. tonų atliekų per metus, vien rūšiavimas ir deginimas – dar neįskaičiavus biologinio apdorojimo bei kitų papildomų sąnaudų – miestui kainuotų maždaug 10,8 mln. Eur per metus daugiau nei anksčiau.
Kas padengs susidariusį skirtumą?
Net jeigu gyventojų sąskaitos artimiausiu metu nesikeis, papildomos išlaidos niekur nedingsta. Susidaręs kainų skirtumas gali būti:
– įtrauktas į būsimą atliekų tvarkymo kainą;
– padengtas savivaldybių biudžetų lėšomis;
– laikinai paliktas VAATC nuostoliuose ir apmokėtas vėliau.
Visais šiais atvejais galutinė finansinė našta vienaip ar kitaip tektų gyventojams – per didesnes atliekų tvarkymo sąskaitas, kitus mokesčius arba miestui svarbių paslaugų finansavimo mažinimą.
Kainos augimą galima laikinai padengti dotacijomis ar atidėti jo perkėlimą į gyventojų sąskaitas, tačiau pasirašytose sutartyse nurodytų skaičių tai nepakeičia.
Neeiliniame Vilniaus miesto tarybos posėdyje partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis mero prašys konkrečiai atsakyti:
– kiek tiksliai kainuos visas naujasis atliekų tvarkymo modelis?
– iš kokių lėšų bus dengiamas pabrangimas?
– kada padidėjusi savikaina gali būti perkelta į vilniečių sąskaitas?
Vilniečiai turi teisę žinoti ne tik tai, kokią sąskaitą gaus kitą mėnesį, bet ir kiek iš tikrųjų miestui bei jo gyventojams kainuoja susidariusi atliekų tvarkymo krizė.
Parašykite komentarą