2025 metais Vilniaus vairuotojai piko metu spūstyse prarado vidutiniškai 121 valandą. Tai daugiau nei penkios paros arba penkiolika aštuonių valandų darbo dienų.
Naujausi „TomTom Traffic Index“ duomenys rodo, kad Vilniuje prarandama daugiau laiko nei Krokuvoje – 115 valandų, Varšuvoje – 113, Rygoje – 111, Miunchene – 98 ar Taline – 86 valandos.
„Natūralu augant miestui iš anksto planuoti jo transporto sistemą. Nenormalu dešimtmečius stebėti problemą ir žmonėms aiškinti, kad jie turėtų su ja susitaikyti“, – sako partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas, Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Mūsų vertinimu, Vilniui būtini keturi sprendimai.
Atsakomybė už visą miesto infrastruktūrą
Vilnius jau beveik trejus metus neturi vyriausiojo miesto inžinieriaus. Reikalingas vienas kompetentingas ir už rezultatą atsakingas specialistas, kuris koordinuotų gatvių, sankryžų, tiltų ir naujų kvartalų infrastruktūros planavimą.
Mažiau priverstinių šeimų kelionių
Moksleivių atostogų metu eismo srautai mieste reikšmingai sumažėja. Tėvai vaikus per visą Vilnių veža ne dėl patogumo, o todėl, kad dažnai neturi geresnio pasirinkimo.
Miestui reikia daugiau mokyklų ir darželių arčiau namų, saugių maršrutų vaikams, mokyklinių autobusų ir geriau suplanuoto būrelių tinklo.
Realus metro planavimas
Vilnius turi pradėti techninį ir ekonominį metro vertinimą. Būtina nustatyti galimą pirmąją trasą, keleivių srautus, kainą, finansavimo modelį ir įgyvendinimo terminus. Tik tada bus galima priimti faktais pagrįstą sprendimą.
Sklandesnis eismas pagrindinėse gatvėse
Geležinio Vilko, Ukmergės, Ozo ir kitose pagrindinėse gatvėse būtina geriau sinchronizuoti šviesoforus ir, remiantis eismo srautų analize, pertvarkyti labiausiai apkrautas sankryžas.
Vilnius nėra per didelis, kad jo eismo problemų nebūtų galima išspręsti. Jam tiesiog per ilgai trūko vienos aiškios sistemos, ilgalaikio planavimo ir atsakomybės.
Vilniečių laikas taip pat kainuoja. 121 valanda spūstyse negali būti laikoma neišvengiama augančio miesto kaina.
Parašykite komentarą