Rugsėjo spūstys. Kokius prioritetus renkasi Vilniaus valdžia?

·

·

Rugsėjo pradžia į Vilnių sugrąžino įprastą gyvenimo ritmą: vaikai grįžo į mokyklas, tėvai – į darbus, o į miesto gatves – spūstys. Tačiau pats Vilnius naują sezoną ir vėl pasitiko nepasiruošęs: daugybėje vietų gatvės išraustos ir susiaurintos, eismą riboja tvoros, technika bei laikini kelio ženklai.

Partijos „Lietuva – visų“ pirmininko Aleksandro Nemunaičio teigimu, sostinės gyventojams pagrįstai kyla klausimas, kodėl tiek daug darbų atliekama būtent prieš rugsėjį, kai eismo srautai mieste smarkiai išauga.

„Važiuojant per Vilnių kartais sunku suprasti, dėl ko visas šis chaosas. Ne tiesiami tuneliai ir ne statomas metro. Dažnai tiesiog išimami vieni borteliai ir sudedami kiti – granitiniai“, – sako A. Nemunaitis.

Dvi sutartys – iki 7,26 mln. eurų

A. Nemunaičio surinktais duomenimis, 2023 metais Vilniaus miesto savivaldybė su bendrove „Milsa“ sudarė granitinių kelio bortų tiekimo sutartį, kurios maksimali vertė – 3,63 mln. eurų. Sutartis turėjo galioti iki 2026 metų gegužės, tačiau dar jai nepasibaigus buvo surengtas naujas pirkimas. Jo laimėtoja vėl tapo ta pati bendrovė, o maksimali antrosios sutarties vertė taip pat siekia 3,63 mln. eurų.

Taigi abiejų sutarčių bendra maksimali vertė sudaro 7,26 mln. eurų. Maksimali sutarties vertė dar nereiškia, kad visa ši suma būtinai bus išleista. Vis dėlto pirkimo mastas kelia klausimų dėl miesto darbų planavimo ir pasirinktų prioritetų.

Vien antrajame pirkime preliminariai numatyta beveik 49 kilometrai tiesių granito bortų, dar apie 4,5 kilometro lenktų bortų ir kitų granito gaminių. Tai – daugiau kaip 50 kilometrų bortų.

„Kai visas miestas išraustas, o darbai vyksta prieš pat didžiausių rudens srautų pradžią, vilniečiai turi teisę žinoti: ar tikrai visi šie darbai buvo neatidėliotini? Kodėl jų nebuvo galima suplanuoti taip, kad miestas rugsėjį neatsidurtų statybų aikštelėje?“ – klausia partijos pirmininkas.

Akcinis ryšys ir ankstesnė teismų istorija

Papildomų klausimų kelia ir verslo ryšiai. Konkurencijos taryba yra skelbusi, kad bendrovei „Milsa“ buvo leista įsigyti 22,19 proc. bendrovės „Fegda“ akcijų. Pati ši aplinkybė neįrodo jokio pažeidimo dabartiniuose bortų pirkimuose. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės santykių su „Fegda“ istorijoje jau yra teismų konstatuotų rimtų viešųjų pirkimų pažeidimų.

2019 metais maždaug 31 mln. eurų vertės Liepkalnio ir Žirnių gatvių bei Minsko plento dviejų lygių sankryžos rekonstrukcijos konkursą laimėjo bendrovių „Fegda“ ir „Tilsta“ grupė.

2020 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino neteisėtais Savivaldybės sprendimus atmesti kito dalyvio pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę, išrinkti laimėtoją ir su juo sudaryti sutartį. Teismas konstatavo, kad dalis laimėtojų pateiktų kvalifikacijos duomenų buvo melagingi, o Savivaldybės leidimas juos tikslinti tol, kol jie buvo pripažinti tinkamais, pažeidė skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus bei suteikė nepagrįstą pirmenybę konkurso laimėtojams.

Dėl viešojo intereso ir jau vykdomų darbų sutartis nebuvo panaikinta, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirta 500 tūkst. eurų bauda.

2025 metais Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo bylą, taip pat konstatavo: jeigu Savivaldybė būtų priėmusi teisėtus sprendimus, „Fegdos“ ir „Tilstos“ grupė būtų pašalinta iš pirkimo, o konkursą būtų laimėjusi kita bendrovė – HISK (buvusi „Panevėžio keliai“).

Vilniečiai nusipelno aiškių atsakymų

Ar ankstesnė teismų istorija įrodo, kad granitinių bortų pirkimuose padaryta kas nors neteisėta? Ne. Tačiau ji įpareigoja Savivaldybę elgtis ypač skaidriai ir viešai paaiškinti, kodėl priimti būtent tokie sprendimai.

Partija „Lietuva – visų“ ragina Vilniaus miesto savivaldybę paskelbti aiškią informaciją apie faktinę abiejų sutarčių vertę, jau nupirktų ir planuojamų įsigyti granito gaminių kiekius, objektus, kuriuose jie naudojami, bei darbų planavimo kriterijus.

Vilniui reikia tvarkingų ir ilgaamžių gatvių. Tačiau miestui taip pat reikia skaidrių pirkimų, logiško darbų grafiko ir pagarbos žmonių laikui. Mokyklų pradžia, viešojo transporto judėjimas ir vilniečių kasdienybė negali būti nustumiami į šalį vien todėl, kad borteliai, regis, nelaukia.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *