Kaune nagrinėjama mokytojos, kuri po seksualinio pobūdžio įžeidimo sugriebė mokinį ir nuvedė jį pas mokyklos vadovybę, byla atskleidžia gerokai platesnę problemą. Partijos „Lietuva – visų“ pirmininko Aleksandro Nemunaičio teigimu, iš pedagogų reikalaujama atsakomybės už tvarką ir vaikų saugumą, tačiau nesuteikiama pakankamai priemonių šioms pareigoms vykdyti.
„Mokytojas nėra mokinio klasės draugas, aptarnaujantis personalas ar klientų vadybininkas, privalantis iškęsti bet kokį pažeminimą. Jam pavesta vadovauti klasei, užtikrinti drausmę ir kitų vaikų teisę mokytis. Vadinasi, mokytojas turi turėti ir realias teises tai padaryti“, – pabrėžia A. Nemunaitis.
Atsakomybė palikta, o autoritetas – atimtas
Šiuo metu mokytojas negali paprastai pašalinti pamoką griaunančio mokinio iš klasės. Turi būti užtikrinta kita patalpa, priežiūra ir tolesnis jo mokymas. Net kilus pagrįstam įtarimui dėl draudžiamų daiktų, mokinio daiktų negalima patikrinti be jo sutikimo – tenka kviesti tėvus, o prireikus ir policiją.
Fizinius veiksmus pedagogas gali naudoti tik labai ribotais atvejais, pavyzdžiui, siekdamas apsaugoti vaiką nuo sužalojimo ar nutraukti smurtą. Todėl net tada, kai mokinys keikiasi, spjaudosi, seksualiai žemina mokytoją ar trukdo visai klasei, pedagogas turi svarstyti, ar mėgindamas atkurti tvarką pats neperžengs teisinių ribų.
Pasak A. Nemunaičio, tai nėra tinkama vaiko teisių apsauga – tai suaugusiųjų atsitraukimas prieš nevaldomą elgesį.
„Vaikas turi teises, tačiau kartu jis turi pareigą paklusti teisėtiems mokytojo reikalavimams, gerbti kitus ir netrukdyti jiems mokytis. Teisė į mokslą negali tapti teise žeminti pedagogą ir atimti galimybę mokytis iš visos klasės“, – teigia partijos pirmininkas.
Siūlomi trys konkretūs pakeitimai
A. Nemunaitis ragina neapsiriboti dar viena diskusija apie mokytojo profesijos prestižą. Jo nuomone, būtini konkretūs teisės aktų pakeitimai, kurie grąžintų pedagogams realų autoritetą ir galimybę palaikyti tvarką.
Pirma – keisti Švietimo įstatymo 49 straipsnį. Mokytojas turi turėti aiškiai įtvirtintą teisę nedelsdamas pašalinti pamoką griaunantį mokinį iš klasės ir perduoti jį mokyklos administracijai.
Antra – nustatyti visoms mokykloms privalomą poveikio priemonių taikymo tvarką. Joje turi būti aiškiai apibrėžta mokytojo teisė panaudoti būtinus ir proporcingus fizinius veiksmus, kai mokinys atsisako paklusti, trukdo tęsti pamoką ar kelia pavojų aplinkiniams. Kalbama ne apie bausmę ar kerštą, o apie galimybę sustabdyti netinkamą elgesį, išvesti mokinį iš klasės ir perduoti jį administracijai.
Trečia – numatyti griežtesnes pasekmes už pasikartojantį smurtą ir žeminimą. Siūloma keisti Švietimo įstatymo 29 straipsnį bei Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, kad už pakartotinį smurtą, grasinimus ar seksualinį mokytojo žeminimą galėtų būti taikomas mokinio pašalinimas iš mokyklos.
Mokytojas negali likti vienas
A. Nemunaičio teigimu, įvykus tokiam incidentui pirmiausia neturėtų būti klausiama, kodėl mokytojas neleido savęs žeminti. Atsakomybę turi prisiimti ir mokinys, jo tėvai bei mokyklos vadovybė, įvertindami, kaip buvo prieita iki tokio elgesio ir kodėl pedagogas sudėtingoje situacijoje liko vienas.
„Negalime reikalauti, kad mokytojas suvaldytų trisdešimties ar dar daugiau vaikų klasę, kartu atimdami iš jo beveik visas drausmės užtikrinimo priemones. Reikalaujame atsakomybės, tačiau nesuteikiame autoriteto. Reikalaujame rezultatų, tačiau neleidžiame užtikrinti elementarios tvarkos“, – sako A. Nemunaitis.
Mokyklai reikia grąžinti paprastą principą: mokytojas vadovauja klasei, mokinys privalo vykdyti teisėtus jo reikalavimus, o šiurkštus elgesys turi neišvengiamas ir aiškias pasekmes.
Nes mokykla, kurioje mokytojas bijo mokinio, jau nebėra mokykla.
Parašykite komentarą